Ispanijos parlamento pirmininke išrinkta socialistų atstovė

52 metų Francina Armengol (Fransina Armengol) buvo išrinkta absoliučia 178 balsų dauguma 350 vietų parlamento rūmuose, o jos išrinkimas užtikrintas paskutinę minutę sudarius susitarimą su griežtosios linijos Katalonijos separatistų partija „JxCat“.

Tai buvo pirmasis balsavimas parlamente po liepos 23 dieną įvykusių nacionalinių rinkimų, neiškėlusių aiškaus nugalėtojo.

Kairiųjų ir dešiniųjų partijos turi beveik vienodą mandatų skaičių.

Dar nėra aišku, ar Ispanijos ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui (Pedrui Sančesui) pavyks sulaukti tokios pačios paramos, jei karalius paves jam suformuoti vyriausybę. Jei to padaryti nepavyks, netrukus gali būti surengti nauji rinkimai.

Parlamentas taip pat turi balsuoti dėl aštuonių pirmininkaujančios tarybos, kuri nustato parlamento sesijų darbotvarkę, narių.

F. Armengol sulaukė 14 balsų iš dviejų šiaurės rytų Katalonijos regiono separatistinių partijų, įskaitant septynis balsus iš JxC, kurią įkūrė buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas).

JxC pabrėžė, kad balsavimas vyko tik dėl pirmininko posto ir kad tai nereiškia, kad ši partija palaikys P. Sanchezą.

Jei tai įvyks, C. Puigdemont'as, kuriam Ispanijoje yra pareikšti kaltinimai ir kuris yra pasitraukęs į užsienį, gaus galimybę nulemti Ispanijos politikos kryptį ateinantiems ketveriems metams.

Be JxC, P. Sanchezo socialistai, centro kairiųjų partija „Sumar“ ir keturios mažesnės partijos turi 171 mandatą. Daugiausia balsų praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose gavusi dešiniojo sparno Liaudies partija (PP), kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“, dar viena mažesnė partija taip pat gali surinkti tiek pat mandatų.

Daugumai gauti reikia 176 mandatų.

Nors rinkimus laimėjo Alberto Nunezo Feijoo (Alberto Nunjeso Feicho) PP, valdančiosios daugumos ji negavo ir tai suteikė P. Sanchezo socialistams šansą, nes jie turi daugiau galimybių burti aljansus su mažesnėmis partijomis.

Buvęs Katalonijos regiono prezidentas nori, kad būsimoji Ispanijos vyriausybė garantuotų, jog padės šimtams separatistų, kuriems gresia teisinės problemos dėl jų dalyvavimo šio regiono atsiskyrimo judėjime.

C. Puigdemont'as taip pat siekia, kad Madridas leistų surengti referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

P. Sanchezo ir jo varžovų konservatorių mano, kad šis referendumas nėra įmanomas.

Tačiau premjeras, norėdamas sumažinti įtampą Katalonijoje, suteikė malonę aukšto rango separatistams ir pertvarkė įstatymus, kad jiems būtų suteiktos tam tikros teisinės lengvatos.

Kitas vyriausybės formavimo etapas prasidės artimiausiomis dienomis, kai karalius pradės konsultacijas su įvairių partijų lyderiais, siekdamas išsiaiškinti, kas turi daugiausia galimybių suformuoti vyriausybę.