Egipto išrinktasis prezidentas Mohamedas Mursi, kuris tapo pirmuoju islamiškų jėgų atstovu, išrinktu daugiausiai gyventojų turinčios arabų valstybės vadovu, po visuomenę suskaldžiusių rinkimų pažadėjo būti visų egiptiečių lyderis.

M.Mursi, pirmasis išrinktas šalies lyderis po to, kai pernai per sukilimą buvo nušalintas prezidentas Hosni Mubarakas, birželio viduryje įvykusiame antrajame rinkimų rate gavo 51,73 proc. balsų ir įveikė buvusį H.Mubarako premjerą Ahmedą Shafiqą.

„Būsiu prezidentas visiems egiptiečiams“, - pareiškė M.Mursi kelios valandos po to, kai buvo paskelbtas rinkimų nugalėtoju.

„Raginu jus, didieji Egipto žmonės, ... stiprinti mūsų nacionalinę vienybę“, - pareiškė jis ir nurodė, kad nacionalinė vienybė „yra vienintelė išeitis iš šių sunkių laikų“.

M.Mursi, kuris pasitraukė iš Musulmonų brolijos, kad galėtų užimti prezidento postą, už pergalę taip pat padėkojo sukilimo „kankiniams“. „Revoliucija tęsiasi“, - pridūrė jis.

Šis 60 metų inžinierius taip pat pažadėjo gerbti tarptautines sutartis ir sakė: „Ateiname su taika“. Egiptas yra pirmoji arabų valstybė, pasirašiusi taikos sutartį su Izraeliu, - tai įvyko 1979 metais.

Prezidento rinkimai buvo surengti po pusantrų metų trukusios kariškių vadovaujamos pereigos nuo H.Mubarako valdymo, kurią lydėjo politiniai neramumai ir kraujo liejimas.

JAV prezidentas Barackas Obama pasveikino M.Mursi su pergale ir pažadėjo savo šalies paramą Egipto perėjimui prie demokratijos.

B.Obama taip pat paskambino A.Shafiqui, kad padrąsintų jį toliau remti demokratinį procesą „ir dirbti dėl Egipto liaudies suvienijimo“.

Pralaimėjęs kandidatas A.Shafiqas, kurį daugelis laikė kariškių kandidatu, drauge su šalies kariniu valdytoju feldmaršalu Husseinu Tantawi pasveikino M.Mursi, pranešė oficialioji naujienų agentūra MENA.

Koptų Bažnyčios, kurios nariai baiminosi islamiškų jėgų iškilimo, laikinasis vadovas taip pat pasveikino M.Mursi.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paragino laimėtoją kurti stiprias, nepriklausomas institucijas ir plėtoti demokratiją, o Europos Sąjunga paragino jį užmegzti ryšį su visomis kitomis politinėmis ir socialinėmis grupėmis.

Po M.Mursi pergalės Musulmonų brolija paskelbė, kad jis atsistatydino iš savo postų šiame judėjime ir jo Laisvės ir teisingumo partijoje, kuriai vadovavo.

A.Shafiqo šalininkai, kurie išklausyti rinkimų rezultatų buvo susirinkę su jo rinkimų kampanijos komanda Kairo pakraštyje, labai nusivylė. Kai kurios moterys šaukė, kitos verkė, o keli vyrai išgirdę rezultatus susiėmė rankomis galvas.

Prieš rezultatų paskelbimą sostinėje tvyrojo įtampa, judrumu garsėjančios Kairo gatvės buvo ištuštėjusios, nedirbo parduotuvės ir mokyklos.

Mieste buvo dislokuotos papildomos armijos ir policijos pajėgos, danguje skraidė kariškių sraigtasparniai.

Prie parlamento vedanti gatvė buvo uždaryta, buvo sustiprintas saugumas prie svarbiausių institucijų.

Šie prezidento rinkimai suskaldė visuomenę.

Kai kas baiminosi, kad su A.Shafiqo pergale grįžtų senasis režimas, o kiti norėjo, kad religija liktų už politikos ribų, ir nuogąstavo, kad Musulmonų brolija suvaržys asmens laisves.

A.Shafiqas rinkimuose dalyvavo su stipria įstatymo ir tvarkos programa, žadėjo atkurti saugumą ir stabilumą. Jis pats yra atsargos generolas, bet kaip H.Mubarako laikų premjeras jis nepatinka aktyvistams, kurie vadovavo 2011 metų sukilimui.

Išrinktasis prezidentas M.Mursi buvo islamiškų jėgų atsarginis kandidatas, iškeltas po to, kai buvo diskvalifikuotas jų lyderio pavaduotojas Khairatas El Shateras.

Savo rinkimų kampanijos metu M.Mursi stengėsi išsklaidyti pasaulietiškų grupių ir nemažos krikščionių koptų bendruomenės nuogąstavimus žadėdamas įvairialypę ir visus įtraukiančią politinę sistemą.

Ir M.Mursi, ir A.Shafiqas buvo paskelbę savo pergalę šiuose rinkimuose, o dar labiau įtampa išaugo, kai rinkimų komisija atidėjo oficialių rezultatų paskelbimą. Iš pradžių rezultatus buvo planuojama paskelbti ketvirtadienį.

Vis dėlto Musulmonų brolijos ir kariškių ginčas lieka neišspręstas. Brolija yra atmetusi kariškių konstitucinę deklaraciją, kuria paleidžiamas islamiškų jėgų dominuojamas parlamentas, o armijai suteikiama svari įtaka vyriausybės politikai ir naujos konstitucijos kontrolė.

Dėl to iš esmės Brolija netenka visų po liaudies sukilimo iškovotų pasiekimų.

Deklaracija buvo priimta vos kelios dienos po to, kai Teisingumo ministerija suteikė armijai įgaliojimus vykdyti areštus.