Dešimties procentų „bazinis“ tarifas įsigaliojo vidurnaktį iš penktadienio į šeštadienį. Jis taikomas daugeliui į JAV importuojančių šalių, išskyrus Meksiką ir Kanadą. D. Trumpas prisiėmė nepaprastąsias ekonomines galias siekdamas spręsti tariamas problemas su JAV prekybos deficitu.

Baltieji rūmai aiškina, kad prekybos balanso skirtumus lėmė „abipusiškumo“ principo nebuvimas ir kitos priemonės, kaip „pernelyg dideli pridėtinės vertės mokesčiai“.

Balandžio 9 d. apie 60-iai prekybos partnerių, įskaitant Europos Sąjungą, Japoniją ir Kiniją, įsigalios dar didesni muitų tarifai, pritaikyti atskirai kiekvienai šaliai.

D. Trumpui paskelbus, kad kitą savaitę įsigalios 34 proc. tarifas prekėms iš Kinijos, Pekinas atsakė tokio paties dydžio muitais prekėms iš JAV, kurie bus taikomi nuo balandžio 10 d.

Kinija taip pat ketina paduoti JAV į teismą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir apriboti retųjų žemės mineralų eksportą, kurie naudojami gaminant aukščiausios klasės medicinos įrangą ir elektronikos prekes.

Tačiau kitos didžiosios JAV prekybos partnerės kol kas susilaiko nuo atsakomųjų žingsnių, bet atidžiai stebi besivystančią tarptautinę priešpriešą, keliančią susirūpinimą dėl galimos recesijos.

D. Trumpas penktadienį socialinėje žiniasklaidoje rašė, kad Kinijos atsakomieji žingsniai yra neva neteisingi, kad Pekinas supanikavo ir negali sau leisti įvesti atsakomųjų muitų.

Volstrite įsikūrusi JAV vertybinių popierių birža penktadienį smuko, o panašiai reagavo ir Azijos bei Europos biržos.

Ekonomistai perspėja, kad muitai gali sulėtinti augimą ir paskatinti infliaciją.

Tačiau D. Trumpas savo socialinėje platformoje „Truth Social“ paskelbė, kad jo politika niekada nesikeis.

Vis dėlto jo įvesti naujausi muitai turi išimčių. Jie papildomai netaikomi jau anksčiau įvestam 25 proc. tarifui importuojamam plienui, aliuminiui ir automobiliams.

Taip pat jie laikinai netaikomi variui, vaistams, puslaidininkiams, medienai, tam tikroms svarbioms iškasenoms ir energetikos produktams.

Bet D. Trumpas nurodė savo administracijai aiškintis padėtį dėl vario ir medienos, kas galimai reiškia muitus netolimoje ateityje. Jis taip pat grasina muitais vaistams ir puslaidininkiams.

Kanadai ir Meksikai naujausi muitai negalioja, nes joms taikomi atskiri tarifai iki 25 proc. už į JAV eksportuojamas prekes, kurios neįtrauktos į Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį.

Nors D. Trumpo paskelbti skirtingi terminai iki muitų įsigaliojimo suteikia galimybę valstybėms derėtis, tačiau nesusitarus jos tikriausiai imsis atsakomųjų priemonių kaip Kinija. Apie tai šią savaitę perspėjo „Oxford Economics“.

Marošas Šefčovičius, prekybos ir ekonominio saugumo Europos komisaras, teigia, kad Europos Sąjunga, kuriai JAV ketina taikyti 20 proc. muitus, veiks ramiai, palaipsniui ir vieningai bei sieks derėtis, bet nebus pasyvi stebėtoja.

Prancūzija ir Vokietija sako, kad ES gali atsakyti įvesdama mokestį JAV technologijų bendrovėms.