„Kol kas konkreti data, laikas ar vieta šiuo klausimu nenustatyti“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei.

Iranas su JAV buvo surengęs penkis derybų dėl Teherano branduolinės programos raundus, tačiau jos nutrūko po to, kai praėjusį mėnesį Izraelis smogė jo branduoliniams objektams.

Vėliau prieš šių smūgių prisijungė Vašingtonas.

Nuo balandžio A. Aragchi ir S. Witkoffas susitiko penkis kartus, tačiau jokio susitarimo taip ir nesudarė, o birželio 13 dieną Izraelis smogė Iranui ir pradėjo 12 dienų trukusį karą.

„Mes rimtai dalyvavome diplomatijoje ir derybų procese, į jį įsitraukėme gera valia, tačiau, kaip visi matė, prieš šeštąjį raundą sionistinis režimas, koordinuodamas veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, įvykdė karinę agresiją prieš Iraną“, – sakė E. Baqaei.

Birželio 22 dieną Jungtinės Valstijos pačios sudavė smūgius Irano branduolinei programai ir smogė urano sodrinimo įrenginiui Fordo mieste Komo provincijoje į pietus nuo Teherano, taip pat branduoliniams objektams Isfahane ir Natanze.

Smūgių padarytos žalos mastas vis dar nežinomas.

Per savo smūgius, kurių buvo šimtai, Izraelis pražudė branduolinės energetikos mokslininkų ir aukšto rango karininkų, taip pat smogė kariniams, branduoliniams ir kitiems objektams.

Iranas atsakė raketomis ir dronais, o keršydamas už Vašingtono smūgius atakavo JAV bazę Katare.

Izraelis ir Vakarų valstybės kaltina Iraną siekiu įgyti branduolinių ginklų, o Teheranas šį kaltinimą nuolat neigia.

Nors Iranas yra vienintelė nebranduolinė valstybė, sodrinanti uraną iki 60 proc. grynumo – beveik tokio lygio, kokio reikia kovinei galvutei, Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos priežiūros tarnyba teigė nematanti jokių požymių, kad Iranas siekia ginklu paversti savo atsargas.