Bolševikai Rusijoje lengvai nugalėtų ir šiandien

Revoliucijos atveju su bolševikais veiktų išvien kas ketvirtas rusas, o jiems priešintųsi tik kas dešimtas. Lenino vienminčių pergalė vėl būtų garantuota.

Rezultatai patraukė dėmesį

Agentūra Interfax vakar išplatino pranešimą, į kurį iš karto dėmesį atkreipė pasaulinės žinių agentūros ir analitikai, stebintys situaciją Rusijoje ir šioje šalyje dominuojančias visuomenės nuotaikas.

Jeigu revoliucija Rusijoje prasidėtų dabar, 42 proc. jos gyventojų vėl paremtų bolševikus. Stengtųsi niekur nesikišti 27 proc. respondentų, o 16 proc. paprasčiausiai pabėgtų į užsienį. Ir tik kas dešimtas Rusijos gyventojas būtų pasiryžęs kovoti su bolševikais.

Tokius duomenis agentūrai Interfax vakar pateikė nekomercinės organizacijos VCIOM sociologai. Rezultatai buvo gauti spalio 24-28 dienomis apklausus 1 600 Rusijos gyventojų.

Komentuodama apklausos rezultatus, britų BBC pažymėjo, kad “iš istorijos pamokų rusai nepadarė jokių išvadų”.

Paminklas Stalinui

Apklausos rezultatų paskelbimas pagal laiką sutapo su įvykiu Rusijos provincijoje, kuris irgi sudomino tarptautinę žiniasklaidą. Sibire, Išimo mieste, vėl atstatytas paminklas Stalinui.

Agentūra Reuters priminė, kad bronzinį diktatoriaus paminklą Stalino gerbėjai - paprasti žmonės ir vietos valdžios atstovai - į ankstesnę vietą grąžino kaip tik Spalio revoliucijos 86-ųjų metinių išvakarėse.

Bronzinis dievaitis vėl stovi aikštėje, iki šiol vadinamoje Spalio vardu. Paminklas buvo pastatytas prieš maždaug pusę amžiaus. Jis turėjo vietos žmones bent mintimis sugrąžinti į tuos laikus, kai caro valdymo metais būsimasis sovietų diktatorius buvo gabenamas į tremtį.

Kai vadinamasis Stalino asmenybės kultas buvo pasmerktas, “tautų vado” paminklai dingo iš Sovietų Sąjungos aikščių ir skverų. Ne išimtis buvo ir Išimo miestas. Tačiau pasirodė, kad bronzinį Staliną jo gerbėjai rūpestingai išsaugojo. Beliko jį pastatyti į ankstesnę vietą.

Įvykis Išime tik patvirtina minėtosios apklausos rezultatus.

Katastrofa ar laimėjimas?

Į klausimą, ką atnešė Spalio revoliucija Rusijos tautoms, 32 proc. respondentų tvirtino, jog ji paskatino socialinę ir ekonominę raidą, 19 proc. - pradėjo naują erą Rusijos tautų istorijoje. 20 proc., priešingai, mano, kad sustabdė Rusijos raidą.

Ir tik 13 proc. teigia, kad Spalio revoliucija rusams buvo baisi katastrofa.

Vakarų analitikai mano, kad tokias nuotaikas nulemia sunki socialinė ir ekonominė situacija Rusijoje, kur per privatizavimą pasakiškai pralobo tik saujelė žmonių, o dešimtys milijonų visiškai nuskurdo.

1917 metų Spalio revoliucija, nuo 1934-ųjų buvusioje Sovietų Sąjungoje propagandiškai vadinta Didžiąja Spalio socialistine revoliucija, prasidėjo lapkričio 6-7 dienomis (pagal senąjį Rusijos kalendorių - spalio 24-25 dienomis, todėl toks pavadinimas) ginkluotu perversmu Petrograde.

Perversmininkai, vadovaujami bolševikų lyderio Lenino, atėmė valdžią iš Laikinosios vyriausybės ir ilgainiui įtvirtino sovietinę diktatūrą didesniojoje buvusios Rusijos imperijos dalyje.

Sovietinės tironijos aukomis tapo dešimtys milijonų žmonių.