Bandomieji autonominių keleivinių transporto priemonių projektai šiuo metu vykdomi didžiuosiuose miestuose, tokiuose, kaip Hamburgas, Berlynas ir Leipcigas, taip pat keliuose mažesniuose miesteliuose. Įgyvendinant daugumą šių iniciatyvų naudojamos vadinamosios 4 lygio autonominės sistemos, kurios gali savarankiškai veikti apibrėžtose teritorijose ir tam tikromis sąlygomis.

Šioje srityje pirmauja Miunchenas, kuriame įgyvendinami devyni projektai, po jo su šešiais projektais seka Hamburgas ir Ulmas – su penkiais. PwC pažymi, kad Vokietija, kaip ir Prancūzija, yra šios srities pradininkė, nes jau yra sukūrusi 4 lygio sistemų diegimo teisinę sistemą.

Tačiau 4 lygio transporto priemonių tipas Vokietijoje dar nėra patvirtintas. Ekspertai jau seniai perspėjo, kad įvairūs šalyje vykdomi federaliniu lygmeniu finansuojami bandomieji projektai dažnai nebūna ilgalaikiai.

„Mums nereikia daugiau bandymų ar laboratorijų, mums reikia pereiti prie reguliarios veiklos“, – prieš kelias savaites sakė Vokietijos transporto įmonių asociacijos (VDV) prezidentas Ingo Wortmannas.

Dokumente, kuriame išdėstoma VDV pozicija dėl autonominių transporto priemonių, pabrėžiama, kad būtina rengti didelės apimties projektus, nes gamintojams reikia didelių transporto priemonių užsakymų gamybos planavimui pateisinti.

Greitu diegimu ypač suinteresuotas viešojo transporto sektorius, susiduriantis su dideliu vairuotojų trūkumu. PwC prognozuoja, kad iki 2030 m. Vokietijoje trūks daugiau nei 50 000 autobusų vairuotojų, o toks rodiklis šiuo metu esantį trūkumą viršys daugiau nei dvigubai.