Azerbaidžano valdžios veiksmai, su demokratija turintys mažai ką bendra, aiškiai toleruojami užsienyje  

Kelios valstybės, pirmiausiai Rusija, Turkija ir JAV, suinteresuotos, kad Azerbaidžanas išliktų stabilia valstybe ir po to, kai nuo arenos nueis politikos patriarchas Heidaras Alijevas, sumanęs valdžią perduoti sūnui Ilhamui. Nors tai prasilenkia su demokratijos normomis, Jungtinių Valstijų administracija, paprastai uoliai ginanti žmogaus teises, kol kas tyli. Už tai Azerbaidžano opozicija aštriai kritikuoja ne tik valdžią, bet ir oficialųjį Vašingtoną.  

Rūpi nafta  

Azerbaidžano opozicija nenustoja rengusi protesto akcijų prieš tai, kokiais būdais Alijevas vyresnysis savo valdžią laipsniškai perduoda sūnui Ilhamui. Jis praėjusią savaitę tapo ministru pirmininku, o naujoji Konstitucija nurodo, kad tokiais atvejais, kai valstybės vadovas dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių negali eiti savo pareigų, jos automatiškai atitenka vyriausybės vadovui.

Vakar opozicija Baku vėl surengė kelis piketus priešais vyriausybės pastatus. Protesto akcijų dalyviai savo kalbose smarkiai kritikavo ne tik “valdžią užgrobusį Alijevų klaną”, bet ir tas šalis, kurios tokį elgesį toleruoja.

Aštrios kritikos neišvengė ir Jungtinės Valstijos, kurioms rūpi Azerbaidžano nafta. JAV norėtų būti mažiau priklausomos nuo Artimųjų Rytų naftos.  

Maskvai gerai pažįstamas  

BBC apžvalgininko Malkolmo Hezleto nuomone, Rusija H.Alijevą remia todėl, kad “jis jai gerai pažįstamas”. Dar daugiau: Rusijos vadovybė mano, jog ji gali jam daryti įtaką, kad jis prisimintų Maskvos interesus šiame regione.

Kad ir kaip būtų, būtent H.Alijevas tapo tuo lyderiu, kuriam pavyko savo šalį ryžtingai išvesti iš Rusijos įtakos sferos į orbitą, artimą Vakarams ir Turkijai.

Tačiau, pažymi M.Hezletas, tai nereiškia, kad Vašingtonas ir Ankara su pasitenkinimu stebi, kokiais su demokratija nieko bendra neturinčiais būdais į valdžią iškopė prezidento sūnus. Tiek JAV, tiek Turkiją ši aplinkybė neabejotinai jaudina, teigia BBC apžvalgininkas.

Be to, oficialiojoje žiniasklaidoje buvo pernelyg daug liaupsių Alijevo jaunesniojo adresu; tuo pat metu vyriausybė kaip didžiausią paslaptį saugojo duomenis apie prezidento sveikatos būklę ir tai naujojo vyriausybės vadovo įvaizdžiui padarė daug žalos.

Padėtį galima būtų pataisyti įtraukus į vyriausybę veikėjų, Azerbaidžane turinčių didelį autoritetą. Priešingu atveju per prezidento rinkimus rinkėjai savo balsus gali atiduoti susiskaldžiusiai opozicijai, kuriai būdinga anarchija. O tada gali nelikti ne tik paskutinių demokratijos likučių, bet ir stabilumo, kurio šaliai reikia labiausiai, konstatuoja M.Hezletas.  

Gydytis teks ilgai  

“Amerikos balsas” pranešė, kad, jo turimomis žiniomis, H.Alijevui, gulinčiam Klyvlendo ligoninėje, čia gydytis teks ilgai. Tai patvirtino BBC Centrinės Azijos ir Kaukazo tarnybos korespondentas Vašingtone Jurijus Sigovas. Jis, remdamasis tais Klyvlendo žurnalistais, kurie kalbėjosi su Azerbaidžano prezidentą gydančiais medikais, teigė, kad H.Alijevo gydymo variantai yra keli, tačiau kiekvienu atveju jam Amerikos ligoninėje teks pagulėti dar ilgokai.

Klinika Klyvlende - viena iš keturių geriausių JAV ligoninių, kuriose gydosi daugiausiai turtuoliai ir pasaulio įžymybės. “Amerikos balsas”, remdamasis Azerbaidžano prezidentą gydančiais medikais, teigė, kad dabar detaliai tiriamas prezidento širdies darbas. Sprendžiant iš pirmųjų rezultatų, jam gali tekti iš naujo šuntuoti širdį arba netgi ją pakeisti kita.  

Buvo prie mirties slenksčio  

Gydytojai mano, kad bet kokiu atveju gydymas užtruks, nes H.Alijevo skrydis į tėvynę dabar jam būtų mirtinai pavojingas. Tuo tarpu Azerbaidžano žinių agentūra “Turan”, remdamasi Baku inteligentijos judėjimo “Amal” lyderiu Ilgaru Altajumi, pabuvojusiu Ankaros karo medicinos akademijoje, kur anksčiau Alijevas vyresnysis gydėsi, pranešė, kad Turkijoje keletą kartų prezidento širdis buvo sustojusi.

I.Altajus sakė, kad jis kalbėjosi su akademijos vadovais bei prezidentą gydžiusiais gydytojais. Pasak jų, H.Alijevo sveikata labai pablogėjo po liepos 21-osios.

Konsiliume buvo nutarta prezidentui daryti širdies persodinimo operaciją. Kadangi Turkijoje donorų neatsirado, buvo nutarta ligonį išskraidinti į Jungtines Valstijas.  

Savijauta pagerėjo?  

Vakar Azerbaidžano valstybinė televizija, tariamai remdamasi Klyvlendo klinikos gydytojais, pranešė, kad H.Alijevo, į ją paguldyto rugpjūčio 6 dieną, sveikata pagerėjo.

“Kai Azerbaidžano prezidentas atsigulė į kliniką, jo savijauta pagerėjo. Būdamas klinikos širdies ir kraujagyslių skyriuje, jis jaučiasi gerai”, - sakoma televizijos pranešime, kurį citavo agentūra Reuters.

Ištyrus 80 metų prezidentą, buvo jam nustatytas širdies ir kraujagyslių nepakankamumas bei vieno inksto veiklos sutrikimas. H.Alijevas buvo atskraidintas į Klyvlendą Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos lėktuvu iš Ankaros karo medicinos akademijos, kur jis buvo tiriamas nuo liepos 8 dienos.

Prieš jam atvykstant į JAV, Azerbaidžano valdžiai teko paneigti virtinę gandų apie smarkų valstybės vadovo sveikatos pablogėjimą ir net jo mirtį.

Azerbaidžano prezidento sūnus, 41-erių metų Ilhamas Alijevas, tapęs antruoju asmeniu valstybėje, vakar žurnalistams sakė, jog gydymo Klyvlende rezultatai teikia vilčių ir tėvas gali netrukus grįžti į Baku.

Alijevas vyresnysis, vadovaujantis Azerbaidžanui jau beveik dešimt metų, įsiregistravo kandidatu į prezidentus eiliniuose rinkimuose, kurie vyks spalio 15 dieną.

Tarp kitų kandidatų - jo sūnus Ilhamas, nuolat pabrėžiantis neabejojąs būsima tėvo pergale. Azerbaidžano opozicija teigia, kad Alijevai žaidžia nešvarius žaidimus.