Gyvybės fabrikas Pereiti į pagrindinį turinį

Gyvybės fabrikas

Gyvybės fabrikas
Gyvybės fabrikas

Nagadurga Pasalapudi nežino, nešioja berniuką ar mergytę. Gydytojams neleidžiama to sakyti. Užtat ji suskaičiavo, kad šiandien mažylis jau penkis kartus spardėsi. Moteris nežino, kam atiduos gimusį kūdikį. Tik žino, kad tai pora iš Pakistano ir kad jiedu musulmonai. Nagadurga induistė. Tai rašo vokiečių savaitraštis "Der Spiegel".

Pastūmėjo skolos

Nagadurga žino, kodėl tapo surogatine motina ir yra čia, šioje palatoje, – viskas dėl skolų. Šeima persikėlė į kaimą, nes Nagadurgos vyras gavo darbą vištų fermoje. Algą sumokėjo į priekį. Iš šių pinigų pavyko grąžinti dalį skolų, tačiau nuostoliai iš anksčiau nesėkmingai vykdytos prekybos kiaušiniais, lęšiais ir druska buvo labai dideli. Tada vyras perskaitė skelbimą laikraštyje. Nagadurga pasakė "ne". Bet paskambino vyro tėvas ir papasakojo apie prie durų stovinčius kreditorius, ir moteris sutiko.

Pakistaniečių pora gavo surogatinių motinų atrankos kriterijus. Tokie pateikiami visiems klientams, kad žinotų, jog jų išsvajoti vaikeliai – geruose pilvuose.

Pagal juos moteris turi būti ne mažesnė nei 1,6 m, sverti 50–60 kg, ištekėjusi, turėti savų vaikų, nesirgti lytinėmis ir paveldimomis ligomis, turi būti reguliarios mėnesinės, patikrinta širdis, inkstai, kiaušidės, chromosomos ir hormonai, psichikos stabilumas... Odos spalva – ne per tamsi, išvaizda – maloni.

Svarbiausia neprisirišti prie kūdikio

Nagadurgai 24-eri, ir visų surogatinių motinų šioje klinikoje amžius 22–30 metų. Jos vyras prisipažįsta vis kartojantis žmonai, kad moteris neprisirištų prie vaiko. Tai, ar devynis mėnesius per virkštelę maitintą vaikelį pagimdžiusi galės maitinti ir krūtimi, priklausys nuo pakistaniečių poros sprendimo.

Kai kurie tėvai visai nenori, kad surogatinė motina būtų arti mažylio. Kitiems svarbu sveikas motinos pienas. Nagadurgos vyrui atrodo, kad geriau būtų kūdikio nežindyti.
Nešiodama savo vaiką ji valgė tą patį, ką ir visi kiti indai – daugiausia ryžius. Dabar užsakovai iš Pakistano kas mėnesį jai skiria tam tikrą sumą maisto produktams ir Nagadurgos valgiaraštis specialaus: valgo daugiau pieno, kiaušinių, vaisių. Be to, tris kartus per dieną ji geria vitaminus. Ir turi daug ramybės.

Iš klinikos pastarąjį kartą Nagadurga buvo išėjusi prieš du mėnesius – labai norėjo į šventyklą.

Vienas astrologas išpranašavo, kad ji pagimdys penkis sūnus. Tačiau nepasakė, jog antrasis mirs. Dabar jau atlikta operacija ir moters kiaušintakiai blokuoti. Natūraliai pastoti ji nebegali, tačiau gali būti surogatinė motina. Čia svarbu tik gerai funkcionuojanti gimda.

Nei broliukas, nei sesutė

Nagadurga laukia, kada gimdys, tada galės grįžti namo pas sūnų. Kol kas jis pas močiutę. Mažyliui pasisekė: kitos surogatinės motinos, nešiodamos užsakytus kūdikius, savus vaikus dažnai atiduoda į prieglaudą.

Nagadurga su vyru džiaugiasi, kad jų sūnus geras berniukas. Nugirdęs apie laukiamą kūdikį jis paklausė: "Ką aš turėsiu – broliuką ar sesutę?" Tėvas atsakė, kad tas vaikelis ne jų ir kad daugiau neklausinėtų. Berniukas niekad daugiau apie tai neužsiminė...
Kitoms pacientėms Nagadurga pasakoja, kad nešioja vaikelį nevaisingai tetai. Ji gėdijasi sakyti tiesą. Juk nešvaru ir nemoralu nešioti savyje tai, ką pradėjo kito vyro sperma, nors jai buvo įsodintas jau užsimezgęs embrionas.

Pinigų, gautų už pakistaniečiams skirtą kūdikį, užteks neilgai. Jei kas liks sumokėjus skolas ir pagaliau nupirkus žmonai tikrą vestuvinę auksinę grandinėlę, vyras padės į banką – sūnui, kad būtų iš ko išleisti į mokslus. Tėvai nori, kad jis būtų kompiuterių specialistas.

Dar sykį tapti surogatine motina Nagadurga nebenori. Jos vyras tokią mintį veja šalin: "Jokiu būdu." Per daug sunku abiem.

Pigu ir populiaru

Tūkstančiai porų atvyksta iš Europos, Azijos, Amerikos. Savų vaikų negalinčios susilaukti poros Indijoje randa klestinčią rinką. Visoje šalyje yra daugiau kaip šimtas nevaisingumo gydymo klinikų, pasiūla ypač didelė Mumbajuje, Kalkutoje, Delyje, tačiau bevaikės poros iš viso pasaulio jau seniai keliauja ir į tokius miestus kaip Bopalas, Indoras ar Ahmedabadas.

Indija – neribotų galimybių šalis žmonėms, negalintiems susilaukti vaikų. Gydytojai čia geri, kalba angliškai, padeda net gėjams iš Izraelio ar lesbietėms iš Airijos, norinčioms auginti vaikelį.

Be to, tai nebrangu. Amerikoje išnešioti vaiką kainuoja 50–80 tūkst. JAV dolerių (127–203 tūkst. litų), o Indijoje už savo vaiką svetimame pilve užtenka ir 10 tūkst. JAV dolerių (25,4 tūkst. litų).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų