Lenkai laukia nesulaukia, kada pas juos įsikurs Amerikos kariškiai
Lenkija ir Rumunija dar kartą pasiūlė Jungtinėms Valstijoms dislokuoti savo teritorijoje Amerikos karines bazes ir dabar aktyviai veda su Vašingtonu derybas. Tai pranešė JAV vyriausybinė radijo stotis Amerikos balsas.
Finansinis problemos aspektas
Amerikos balsas rėmėsi oficialiais abiejų Europos šalių atstovais, kurie planuoja artimiausiu metu atvykti į Vašingtoną konsultacijų. Pentagonas ketina uždaryti arba sumažinti savo karines bazes, kurių didžioji dalis yra Vokietijoje. O Rytų Europos šalyse - Vengrijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje - numatoma atidaryti kelias naujas bazes.
Amerikos balsas citavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministro Ježio Šmaidzinskio žodžius, kad jo vyriausybei svarbiausias yra finansinis problemos aspektas. Savo ruožtu Rumunijos gynybos ministras Adrianas Nestasė pareiškė, jog Amerikos karinių bazių dislokavimas jo šalies teritorijoje bus naudingas Jungtinėms Valstijoms strateginiu požiūriu, kadangi atvers joms kelią į Juodąją jūrą ir Artimųjų Rytų regioną.
Kaip manoma, šiai temai bus skiriama daug dėmesio per Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio vizitą į Vašingtoną, kuris vyks šį mėnesį. Lenkijos valstybės vadovas ketina surengti derybas su JAV prezidentu Džordžu V.Bušu.
Burmistras kviečia
Tuo tarpu Pomeranijoje esančio Bornės Sulinovo miestelio, kurio apylinkėse prieš Antrąjį pasaulinį karą šeimininkavo nacių Vokietijos kariškiai, o vėliau juos ilgam pakeitė Sovietų Sąjungos kariai, burmistras Jozefas Tomčakas, kaip pranešė Vokietijos laikraštis Die Welt, nusiuntė ministrui J.Šmaidzinskiui dar vieną laišką.
Laiške miestelio vadovas rašo, kad Bornės Sulinovui, įkurtam 1934 metais, jo apylinkėse apsistojus vermachto daliniams, kurių vietą po Antrojo pasaulinio karo užėmė sovietų, o dar vėliau Rusijos armija, čia šeimininkavusi iki 1992-ųjų, reikia perspektyvos.
Burmistras ministrui primena, kad amerikiečių karius galima būtų dislokuoti Klomino miestelyje, esančiame priešingoje nei Bornės Sulinovas karinio poligono pusėje. Čia, J.Tomčako nuomone, galėtų būti dislokuota iki 10 tūkstančių Amerikos karių.
Burmistras Die Welt korespondentui skundėsi, kad investuotojai miestelio nemėgsta, o nedarbas jame siekia 24 proc., tad žmonės gyvena viltimi.
Nusibodo tuščios kalbos
Bornės Sulinovas - viena iš vietų Lenkijoje, kurioje tikisi įsikurti Amerikos kariškiai. Tačiau miestelio burmistrui jau nusibodo, pasak jo, tuščios kalbos.
Vokietijos Ramšteino mieste JAV armija, turinti didelę bazę, davė darbo beveik 8 tūkstančiams vokiečių. Jeigu Bornės Sulinovo ir jo apylinkių žmonės gautų bent pusę tų darbo vietų, jie plotų iš džiaugsmo. Bet iki plojimų dar toli.
Jeigu mažai apgyvendintos Pomeranija ir Mozūrija yra tinkamos rengti NATO karinius manevrus, tai kodėl čia nedislokavus Amerikos karių, klausia burmistras J.Tomčakas, tačiau atsakymo kol kas neturi.
JAV administracija dėl savo karinių bazių perkėlimo iš Vokietijos į Rytų Europą dar nieko galutinai nenusprendė.
Amerikos balsas neseniai citavo JAV gynybos ministro pavaduotoją Duglą Feitą, sakiusį, kad dėl bazių perkėlimo kas nors bus galutinai nuspręsta šiais metais. Tačiau amerikiečiai iš Ramšteino į Lenkiją vargu ar persikraustys masiškai.
Amerikos ambasados Varšuvoje spaudos atašė Džonas Bondas Die Welt korespondentui sakė: Nėra jokios kalbos apie ištisos divizijos perkėlimą iš Vokietijos į Lenkiją. Gali būti kalbama tik apie nedidelių padalinių dislokavimą trumpam laikotarpiui, panaudojant juos kovoje su tarptautiniu terorizmu.
Rūpi gyventojų nuomonė
JAV ir Lenkijos atstovai derybose dėl Amerikos karinių bazių vis dažniau kalba apie Povidzo aerodromą. Įgula, dislokuota į rytus nuo Poznanės, yra Lenkijos karinių oro pajėgų žinioje, čia NATO ne kartą rengė manevrus.
Kariškiams sudarėme visas reikiamas sąlygas, - Die Welt korespondentui sakė vietos administracijos vadovas Stanislavas Tomaševskis, primindamas, kad iki aerodromo nutiesta geležinkelio atšaka.
Tačiau S.Tomaševskis sakė, jog vietos gyventojai būgštauja, kad, jeigu Amerikos karinių oro pajėgų bazė pradės veikti visu pajėgumu, jie susidurs su triukšmo, kurį kels lėktuvai, problema. Administracijos vadovas sakė, kad kitą mėnesį ji turės apsispręsti: pritarti ar prieštarauti Amerikos kariškių dislokavimui.
Lenkijos vyriausybė pažadėjo, kad ji, kaip ir prieš savo karių siuntimą į Iraką, tarsis su gyventojais. Premjeras Lešekas Mileris jau ne kartą kalbėjo tiek apie Amerikos karinių bazių įkūrimo pliusus, tiek ir apie minusus. Vyriausybės vadovas perspėjo, jog Lenkijai gali iškilti rimta grėsmė, kad jos teritoriją atakuos tarptautiniai teroristai, JAV karių nekenčiantys labiausiai.
Maskvos reakcija
Lenkija, prie NATO prisijungusi prieš ketverius metus, Europoje užima strategiškai svarbią vietą. Rusijos oficialūs asmenys ne kartą pareiškė, kad visi planai priartinti NATO karinę infrastruktūrą prie Rusijos sienų kelia Maskvai pagrįstą susirūpinimą.
Kremlius žada imtis atsakomųjų priemonių. Lenkijos laikraščio Gazeta Wyborcza korespondentas iš Maskvos šiomis dienomis pranešė: Rusijos gynybos ministerijos sluoksniuose kalbama, kad, atsakant į JAV karinių bazių įsteigimą, Kaliningrado srityje gali būti dislokuotos raketos, nutaikytos į Lenkiją. Maskva tikrai nedžiūgaus, jeigu Amerikos karo lėktuvai, dislokuoti Povidze, galės pasiekti Rusijos pagrindinę teritoriją per aštuonias minutes.
Naujausi komentarai