Grasinimai Tbilisiui - įspėjimas Vakarams Pereiti į pagrindinį turinį

Grasinimai Tbilisiui - įspėjimas Vakarams

2006-10-06 00:00

Maža valstybė savo noru dalyvauja didžiųjų žaidime

Maža valstybė savo noru dalyvauja didžiųjų žaidime

“Gruzinai neturi už ką mylėti Rusijos”, - teigia lenkų laikraštis “Gazeta Wyborcza”, kartu nurodydamas, kad “Maskvos grasinimas gruzinams - rimtas įspėjimas Vakarams”.

Guldyti galvos niekas nenori

Rusijos imperija prieš kelis šimtmečius užkariavo Gruziją, primesdama jai vergovišką sutartį. O kai sovietų imperija subyrėjo, Maskva negalėjo susitaikyti su mintimi, kad Gruzija tapo nepriklausoma valstybė.

Didžioji kaimynė gruzinams nieko gero nelinkėjo ir visur stengėsi pakišti koją. Rusija parėmė abchazus bei Pietų osetinus ir padėjo jiems laimėti kruvinus karus dėl atsiskyrimo nuo Tbilisio. Taigi gruzinai neturi už ką mylėti Rusiją, apžvelgdamas dviejų šalių ir tautų istorinius santykius rašo “Gazeta Wyborcza”.

Laikraštis nurodo, jog Tbilisis dėjo mažai pastangų, kad susitartų su Rusija. Gruzinai galėtų imti pavyzdį iš Azerbaidžano, kuris gražiai sugyvena tiek su Maskva, tiek su Vakarais.

Tuo tarpu Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis kariauja su Rusija žodžių karus, keldamas Vakaruose greičiau susierzinimą, negu užuojautą ar solidarumą. Dar prieš dvejus metus, kai Tbilisio ir Maskvos santykiai irgi buvo smarkiai paaštrėję, Amerikos diplomatai M.Saakašviliui leido aiškiai suprasti, kad guldyti galvą už gruzinus niekas nesirengia, nurodo “Gazeta Wyborcza”.

Atsakomybė - abiem

Atsakomybę už dabartinį konfliktą lenkų laikraštis priskiria abiem valstybėms: “Pastaroji avantiūra tarp Rusijos ir Gruzijos dar kartą atskleidė abiejų šalių ydas. Rusija suskubo demonstruoti savo imperinę visagalybę, o Gruzija aklai įtikėjo savo išskirtinumu, dėl kurio Vakarai gali ryžtis konfliktui su Maskva”.

Tiesa, jie grumiasi su Rusija dėl Kaspijos naftos dalybų ir naftotiekių tiesimo maršrutų. Bet neretai Vakarai atsitraukia susidūrę su aršiu Maskvos pasipriešinimu. Rusija iš to darydavo išvadą, kad Gruzija ir visas Kaukazas yra Maskvos įtakos zonoje.

“Gruzija su tuo nesutinka ir veržiasi į Vakarus, į NATO. Kelią užkirsti mėgina Rusija, leisdama Vakarams suprasti, kad priimdami Gruziją į savo gretas, jie kaip “kraitį” gaus puokštę tarpnacionalinių konfliktų. Maskvos grasinimai gruzinams - rimtas įspėjimas Vakarams”, - teigia “Gazeta Wyborcza”.

“Pasiųstas signalas: pakaks”

Kiek kitokiomis akimis į Maskvos ir Tbilisio konfliktą žiūri JAV laikraštis “The Washington Post”. “Džordžo V.Bušo administracijos spaudžiama, Gruzija paleido už šnipinėjimą suimtus Rusijos karininkus. Tačiau Maskva tęsia agresyvius veiksmus nuolat skelbdama su tiesa prasilenkiančius pareiškimus, kuriais siekiama įrodyti, kad agresijos auka tapo būtent ji, o ne skurdi maža valstybė su penkiais milijonais gyventojų.

Pokalbyje telefonu prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad “kitoms valstybėms nereiktų griebtis žingsnių, kuriuos Gruzija įvertintų kaip paramą. Dž.V.Bušas privalėjo griežtai atmesti tokį įsakmų nurodymą”, - rašo JAV sostinės laikraštis.

Jis pastebi, kad kai kurie Gruzijos vadovai, pirmiausiai prezidentas M.Saakašvilis, - impulsyvūs žmonės, su kuriais kartais sunku bendradarbiauti.

“Amerikos diplomatai pastarosiomis dienomis emocingąjį M.Saakašvilį ragino ieškoti kompromisų ir elgtis atsargiau. Tačiau JAV ne tik turi teisę - jos tiesiog privalo - paremti Gruzijos nepriklausomybę, taip pat M.Saakašvilio siekį žengti keliu, kuris veda į demokratiją ir į NATO. Gruzijos prezidentas konflikto įkarštyje visiškai pagrįstai pareiškė: “Rusijai pasiųstas signalas: pakaks”, - rašo “The Washington Post”.

Pavojus visam regionui

Britų “The Ekonomist” primena, kad didžiausia Gruzijos problema - separatistiniai Abchazijos ir Pietų Osetijos režimai. “Tarp jų yra ir skirtumų, bet jie turi du panašumus. Pirmasis - abi nepripažintos “valstybės” savo statusą išlaiko tik todėl, kad jas remia Rusija. Antrasis ypatingas tuo, kad, tarptautinei bendruomenei abejingai stebint, Kremliui rengiant vis naujas provokacijas, o gruzinams sunkiai valdant nervus, kiekvienas iš tų režimų vėl gali stoti į mirtiną priešpriešą su Tbilisiu.

Kraujo praliejimas taptų katastrofa ne tik mažai Gruzijai. Būtų destabilizuotas visas regionas, kurį jau anksčiau nusiaubė karas ir kurį dabar palietė karingojo islamizmo bacilos.

Kraujo praliejimas sukeltų didžiulį pavojų naftotiekiui, Kaspiją sujungusiam su Viduržemio jūra. Kartu būtų galutinai palaidotos viltys, kad demokratija gali įsitvirtinti nestabiliose valstybėse, esančiose prie Rusijos sienų”, - rašo britų laikraštis.

Būtų papilta žibalo

Vokietijos “Handelsblatt” teigia, kad “mažytė Gruzija savo noru tapo dalyve geopolitinio žaidimo, kurį žaidžia didžiosios valstybės. “Gruzijoje, kuri rado savo vietą pasaulio energetinės geopolitikos žemėlapyje nutiesus naftotiekį Baku-Džeihanas, yra daug JAV karinių patarėjų, o Vašingtonas Tbilisiui nuolat teikia ekonominę pagalbą.

Tai - didelė parama Gruzijos prezidentui jo politiniuose žaidimuose. Bet ar jis tikrai nori turėti normalius santykius su Rusija, - svarbiausias klausimas. Todėl Vakarams reikėtų laikytis neutralumo, nes priešingu atveju bus tik papilta žibalo į naują ugnį, rusenančią Kaukaze”, - perspėja laikraštis.

Šalims reikia nusiraminti

Tarptautinė bendruomenė yra labai susirūpinusi Maskvos ir Tbilisio santykių pablogėjimu ir karštligiškai ieško išeičių iš susidariusios padėties.

Maskvos ir Tbilisio santykių klausimas gali būti iškeltas per neformalų Europos Sąjungos susitikimą Suomijos Lahčio mieste spalio 20 dieną, į kurį pakviestas prezidentas V.Putinas, pranešė Suomijos prezidentė Tarja Halonen.

“Abi šalys dabar turi kiek nusiraminti. Kiekvienos iš jų reikėtų paklausti, ko jos siekia”, - agentūros “Reuters” korespondentui sakė T.Halonen, kuri kalbėjo spaudos konferencijoje Suomijos Joensū mieste.

Anksčiau pradėti dialogą Rusiją ir Gruziją paragino šiuo metu pirmininkaujančios Bendrijai Suomijos ministras pirmininkas ir URM vadovas.

Savo ruožtu Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas sakė, jog “nėra ir negali būti” jokio poreikio, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) ar kas nors kitas tarpininkautų Maskvos ir Tbilisio santykiams.

Rusijos URM vadovas tai pareiškė kalbėdamas telefonu su ESBO pirmininku, Belgijos užsienio reikalų ministru Karelu de Giuchtu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų