Vieni palaiko, kiti – ne

Tiesa, remiantis ES gynybos stiprinimo planu, pasiūlyto Italijos, ES kurtų ne kolektyvinę kariuomenę, o laikinus kovinius dalinius, kurie būtų dislokuoti tam tikrose bloko šalyse narėse, taip pat bendrą vadavietę, kuri prižiūrėtų tuos junginius, o drauge rūpintųsi ES užjūrio misijomis.

Taip būtų labiau koordinuojama Bendrijos valstybių gynybos politika – pavyzdžiui, kariniai įsigijimai.

Europos Komisija (EK) pažymėjo, kad tokie įsigijimai galėtų būti vykdomi bendrai iš bloko biudžeto. Mat išlaidos gynybai Europoje iki šiol nuosekliai mažėjo, dėl to blokas dabar esą yra pažeidžiamas.

NATO nepriklausančios Suomijos pareigūnai pažymėjo, kad sumanymas – tinkamas, dėl to jį palaiko. Negana to, suomiai pasiūlė Bendrijos šalims pamąstyti apie bendrą kibernetinio saugumo akademiją.

Kita vertus, Aljansui priklausančios Lenkija, Nyderlandai ir kitos šalys suabejojo tokio sumanymo reikalingumu. Beje, skeptišką poziciją išreiškė ir Švedija, nors ji taip pat nepriklauso NATO.

Apginkluos ES?

Ursula Von der Leyen, Vokietijos gynybos ministrė, teigė, kad Roma, Berlynas ir Paryžius laikosi požiūrio, jog "pati ES turi žengti reikšmingą žingsnį stiprinant bloko gynybą".

"Mes nekalbame apie Europos armiją: tiesiog norime, kad skirtingos ES šalys būtų pasirengusios ir galėtų veikti drauge", – teigė ministrė, turėdama omenyje tai, jog reikia suaktyvinti bloko šalių bendradarbiavimą gynybos srityje.

EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris taip pat palaikė idėją.

"Neturime nuolatinės struktūros, o be jos negalime efektyviai dirbti, todėl mums reikia europinės vadavietės ir siekti sukurti bendras karines pajėgas", – tvirtino jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad, jo nuomone, nėra jokio prieštaravimo tarp ES planų stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, kai Bendriją paliks Didžioji Britanija, ir paties transatlantinio aljanso veiklos.

"Neįžvelgiame prieštaravimo tarp stiprios Europos gynybos ir stipraus NATO: iš tikrųjų šios organizacijos sustiprina viena kitą. Svarbu, kad išvengtume dubliavimosi, kad viskas būtų suderinama", – pridūrė J.Stoltenbergas.

Britanijos veto

Bet Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas anksčiau pareiškė, kad jo šalis priešinsis bet kokiems ES planams didinti karinį bendradarbiavimą, jeigu jis nebūtų suderinamas su NATO veikla.

"Priešinsimės bet kokiai ES armijos arba ES armijos vadavietės idėjai, kuri tiesiog kenktų NATO", – aiškino M.Fallonas.

Paklaustas, ar galėtų sustabdyti planus, kol dar Didžioji Britanija yra ES nare, M.Fallonas atsakė: "Čia nėra daugumos, palaikančios (planus sukurti) ES kariuomenę. Yra daug kitų šalių, kurios, kaip ir mes, laikosi nuomonės, kad tai suvaržys individualų kiekvienos šalies suverenumą. Sutinkame, kad Europai reikia daryti daugiau – ji susiduria su terorizmu, migracija, tačiau kopijuojant ar kenkiant NATO nieko gero neišeis."

M.Fallonas taip pat pabrėžė, kad jo šalis ir toliau prisidės prie Europos gynybos, būdama NATO narė.

"Paliekame ES, tačiau liekame įsipareigoję Europos saugumui: taigi kitais metais atsiųsime daugiau karių į Estiją arba Lenkiją", – žadėjo jis.

Pavojaus neįžvelgia

Rusijos kariškiai, komentuodami ES planus sukurti karinę dimensiją, taip pat kritiškai atsiliepė apie tai.

"Europai nepakaks karių, kad sukomplektuotų visas kariuomenes – nacionalines, NATO greitojo reagavimo pajėgas, o dabar dar ir bendras Europos pajėgas, – pažymėjo Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas ir buvęs Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Vladimiras Komojedovas. – Esu įsitikinęs, kad tokia armija, jeigu eurobiurokratai imsis ją kurti, kels pavojų ne NATO ar Rusijai, o visų pirma pačiai Europai ir jos biudžetui. Manau, kad šiuo metu sukurti koviniams veiksmams parengtas jungtines Europos pajėgas neįmanoma."

Admirolas pridūrė, kad "ES nėra vieninga valstybė, o kiekviena jos narė turi savas ginkluotąsias pajėgas" – tai sunkina galimybes kurti ką nors bendra.

"ES turi parlamentą, valdininkų, biurokratų, patariamųjų ir koordinuojančių institucijų, bet neturi griežtos vertikalės, reikalingos ginkluotosioms pajėgoms valdyti. Taip pat reikia atsižvelgti į didelį karinių potencialų skirtumą: Vokietijos ir Latvijos, Ispanijos ir Čekijos, Prancūzijos – branduolinio klubo narės, turinčios strateginės ginkluotės, ir mažųjų valstybių", – aiškino V.Komojedovas.

Admirolas pridūrė, kad neaišku, kam ta kariuomenė reikalinga.

"Vokietijos kanclerė skelbia, kad ES padėtis kritinė, o EK pirmininkas svarsto apie bendrą Europos armiją. Susidaro įspūdis, kad jie ketina su šia armija sustiprinti Europos vienybę. Ko gero, visi supranta, kad armija gali sustiprinti valstybės vienybę vieninteliu būdu – atvedusi į valdžią chuntą, kuri pradėtų daryti tvarką", – pažymėjo Rusijos admirolas.