Ekspertui kyla rimtų abejonių tiek dėl to, kokių konkrečių rezultatų Donaldas Trumpas tikisi šiais grasinimais pasiekti, tiek dėl JAV prezidento gebėjimo įvertinti, anot jo, labiausiai tikėtiną tų grasinimų pasekmę – didesnį Maskvos suartėjimą su Pekinu.
„Ar Donaldas Trumpas tikrai supranta, kad savo pastaruoju grasinimu įvesti muitus ir sankcijas jis į šią psichodramą įtrauks Kinijos Xi (Jinpingą – ELTA)? Ir nebūtinai savo pusėje? Įtariu, kad ne“, – sekmadienį savo tinklalaidėje „In Moscow‘s Shaddows“ sakė M. Galeotti.
Neaišku, ką šio ultimatumo kontekste reiškia „taika“
Istorikas atkreipia dėmesį į „50 dienų“ formuluotės keistumą. Anot jo, susidaro įspūdis, kad toks terminas „gana aiškiai susietas su Putino planuojama vasaros puolimo kampanija“. Atrodytų, kad V. Putinui tiek dienų duota tam, kad užimtų kuo daugiau teritorijos, o tada, paskutinę akimirką, pateiktų kokį nors taikos pasiūlymą, pažymi M. Galeotti. Tačiau ekspertas šių nuogąstavimų nesureikšmina, nematydamas priežasčių tikėtis reikšmingų pokyčių fronte ir atkreipdamas dėmesį, kad naujus šauktinius, dėl kurių įsitraukimo į karinius veiksmus taip pat baiminamasi, Rusija geriausiu atveju galėtų dislokuoti tik minėtam terminui pasibaigus.
Kur kas svarbesne problema M. Galeotti laiko aiškumo trūkumą dėl ultimatume minimos „taikos“ sąvokos, t. y. ką ji galėtų reikšti?
„Tik ugnies nutraukimą?“ – klausia jis, ir atkreipia dėmesį, kad šis galėtų tęstis tiek ilgai ir tiek trumpai, kiek norės V. Putinas.
Ar, klausia ekspertas, visgi pakaktų, kad Rusijos prezidentas tiesiog „pasiūlytų“ kažkokį susitarimą? Tinklalaidės įrašinėjimo metu Maskva kalbėjo apie naują derybų Stambule raundą, kuris trečiadienį ir prasidėjo, tačiau tokio tipo derybos ir pasiūlymai, anot M. Galeotti, ilgalaikės taikos anaiptol neužtikrina.
„Kol kas nėra aišku, kiek toli pažengta nuo įprastų reikalavimų dėl ugnies nutraukimo, pasiūlymo nesikėsinti į kitos pusės miestus ir derybų dėl karo belaisvių mainų – visi šie dalykai yra svarbūs savaime, tačiau jie nesukuria pagrindo tikrai taikai“, – sako ekspertas.
„Jokiu būdu neleisčiau sau teigti, kad Donaldas Trumpas tik labai menkai tesuvokia geopolitinius klausimus, tačiau sunku suprasti, kokio konkretaus tikslo (jis savo grasinimais – ELTA) siekia“, – pažymi jis.
Ginkluotės Ukrainai klausimas
D. Trumpo iš anksto anonsuotame „pareiškime dėl Rusijos“ po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte Baltuosiuose rūmuose liepos 14 d. taip pat buvo pristatytas susitarimas, pagal kurį aljansas pirks ginklus iš JAV ir juos tieks Ukrainai. M. Rutte pažymėjo, kad pagal šį susitarimą Rusijos užpulta šalis gaus „didžiulį kiekį“ ginklų. Daugelis apžvalgininkų Amerikoje ir Europoje žinią apie šį susitarimą kaip pozityvesnės JAV prezidento pozicijos Ukrainos atžvilgiu ženklą.
M. Galeotti reikšmingos pažangos šiuo klausimu neįžvelgia.
„Kokie realūs apribojimai buvo taikomi šiuo atveju? (...) Man neatrodo, kad iki tol Amerika būtų sakiusi: ne, jūs negalite pirkti mūsų ginklų ir raketų, kad juos perduotumėte Ukrainai. Ne: jeigu atsiranda pirkėjas, kuris yra pasirengęs sumokėti pinigus, kodėl ne? Nesu tikras, kad (šis susitarimas – ELTA) iš tikrųjų pakeitė padėtį“, – sakė jis.
„Apskritai, sunku nemanyti, kad šitai yra Trumpo svajonių scenarijus: ukrainiečiai kovoja ir miršta, naudodami amerikiečių pagamintus ginklus (...), už kuriuos sumokama Europos mokesčių mokėtojų pinigais“, – pažymėjo M. Galeotti.
Tikrasis grasinimų sankcijomis ir muitais taikinys – ne Rusija
Vienintelis išties įdomus šio „pareiškimo dėl Rusijos“ elementas, anot M. Galeotti, yra sankcijos, t. y. muitai. 100 proc. dydžio muitais D. Trumpas pagrasino ne tik Rusijai, bet ir toms šalims, kurios iš Rusijos toliau perka naftą ir naftos produktus. JAV prekybos apimtys su Rusija siekia vos 3 mlrd. JAV dolerių, todėl, anot eksperto, muitai šiuo atveju neturėtų reikšmingo poveikio.
Tuo tarpu antrinių sankcijų taikymą kitoms šalims M. Galeotti vertina labiau kaip mėginimą įbauginti, neturint realių ketinimų grasinimus išpildyti.
75 proc. viso Rusijos naftos eksporto keliauja į Indiją ir Kiniją, likusi dalis – į Turkiją, Vengriją, Slovakiją ir kitas šalis; o pagrindinė naftos produktų pirkėja – Turkija, juos taip pat perka Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Brazilija, Saudo Arabija, Pietų Korėja, vardija ekspertas. Šios šalys, anot jo, net ir labai norėdamos per 50 dienų nerastų alternatyvių tiekėjų.
„Ar Trumpas tikrai pasiryžęs kariauti prekybos karą su visomis šiomis šalimis, kurių daugelis yra sąjungininkės? Ir tik tam, kad darytų spaudimą Ukrainos klausimu?“ – retoriškai klausia M. Galeotti.
Indijos D. Trumpas taip pat nenori spausti, nes siekia šalį įkalbėti iš Amerikos pirkti pasakiškai brangius naikintuvus F-35.
Tad lieka tik Kinija, į kurią, anot eksperto, JAV prezidentas ir nusitaikęs.
D. Trumpo spaudimas Kinijai gali duoti priešingą rezultatą, nei jis tikisi
„Trumpas bando įtikinti Kiniją padėti priversti Putiną užbaigti karą. Jis nelabai supranta, kad tuo iš esmės pripažįsta, jog vienintelis žmogus, galintis pakeisti Putino nuomonę, yra ne jis pats, o Kinijos Xi“ – JAV prezidento taktikos paradoksą apibendrina M. Galeotti.
Ekspertas pabrėžia, kad nėra jokių prielaidų manyti, jog Kinija šiuo klausimu paklus JAV prezidento valiai; priešingai – Pekinas atvirai teigia norintis, kad Rusija karo neprlaimėtų ir neslepia, kad dabartinės geopolitinės tendencijos Kiniją tikrai tenkina.
Šio mėnesio pradžioje Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovei Kajai Kallas tvirtino, kad Rusijos invazija į Ukrainą Pekinui išėjo į naudą, pažymi M. Galeotti.
Kinijos ir Rusijos santykiai, anot jo, yra išimtinai tranzakciniai: be minėtų naftos sandorių, Rusija iš Kinijos perka 89 proc. visų į šalį importuojamų lustų, apie pusė visos Rusijos lustų gamybos įrangos – taip pat iš Kinijos. Iš jos Rusija taip pat importuoja automobilius, elektroniką ir kt. M. Galeotti teigimu, yra duomenų, kad iš Šiaurės Korėjos Rusiją pasiekusi ginkluotė – taip pat kiniškos kilmės; mažų mažiausia, prieš Š. Korėjai siunčiant ginkluotę (ir karius) į Rusiją, Pekinas, anot eksperto, tam turėjo uždegti žalią šviesą.
Pasak jo, Rusija už visa tai Kinijai moka ne tik pinigais, bet ir užleisdama Kinijai anksčiau savo turėtas geopolitinės įtakos zonas Vidurio Azijoje, Afrikoje, Pietų ir Lotynų Amerikoje, kur Rusijos prekybos apimtys sparčiai mažėja, o Kinijos – sparčiai auga. Ten Kinija sparčiai vysto saulės energijos ir infrastruktūros vystymo projektus, parduoda vis daugiau ginkluotės, o Rusija, anot M. Galeotti, padeda Kinijai šiuos verslo ryšius užmegzti.
Kinijai neabejotinai naudinga šitaip stiprinti geopolitinę įtaką: tai jai padeda siekti Xi Jinpingo suformuluoto tikslo „skatinti tarptautinės tvarkos plėtrą teisingesne ir pagrįstesne linkme“, kurį M. Galeotti šifruoja taip: „turime rasti alternatyvius, dažniausiai Kinijai palankius, instrumentus, kad galėtume formuoti pasaulio tvarką taip, kaip mums atrodo tinkamiausia.“
Anot jo, šis D. Trumpo mėginimas grasinti Rusijai siekiant spausti Kiniją tik iliustruoja, kad dabar Amerika yra priversta „pripažinti savo galios ribas“.
„Vienpolio pasaulio dienos, kai Jungtinės Amerikos Valstijos buvo vienintelė supervalstybė, baigėsi“, – apibendrina M. Galeotti.
ELTA primena, kad Xi Jinpingas pakvietė D. Trumpą ir V. Putiną į Antrojo pasaulinio karo pabaigos aštuoniasdešimtmečio iškilmes Pekine šių metų rugsėjo 8 d. Rusijos prezidentas kvietimą jau priėmė, JAV prezidento atsakymo laukiama iki šiol.
