G-7 veiksmų planai: dėl Ukrainos, klimato, bado

Pagrindinės industrializuotos pasaulio valstybės užbaigė tris dienas trukusį viršūnių susitikimą, kuriame daugiausiai kalbėta apie tai, kaip paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą ir iki minimumo sumažinti padarinius tarptautinei bendrijai.

Naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius Didžiojo septyneto (G-7) – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV – lyderių parengtus planus daugybei pasaulį ištikusių krizių spręsti.

Karas Ukrainoje

Sąjungininkės pažadėjo teikti finansinę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą Ukrainai „tiek ilgai, kiek reikės“.

Finansinė pagalba Kyjivui siekia 29,5 mlrd. dolerių (28 mlrd. eurų), JAV atskirai paskelbus planus nusiųsti Ukrainai modernių priešlėktuvinių raketų, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos puolimo.

Siekdami didinti spaudimą Rusijai, lyderiai planuoja siekti kainos „lubų“ rusiškai naftai ir uždraus importuoti auksą iš Rusijos.

Lyderiai „svarstys virtinę metodų, įskaitant potencialų sprendimą uždrausti visas paslaugas, suteikiančias galimybę jūra gabenti rusišką naftą ir naftos produktus“, nebent jie būtų nupirkti tam tikra nustatyta kaina ar dar pigiau.

Kinija

G-7 lyderiai kalbėjo apie Kinijos „neskaidrią ir rinką iškreipiančią“ tarptautinės prekybos praktiką.

Jie užsiminė, kad sieks nebepriklausyti nuo Kinijos ir „skatins diversifikavimą bei atsparumą ekonominei prievartai“, mažins „strateginę priklausomybę“.

Lyderiai taip pat išreiškė susirūpinimą žmogaus teisių pažeidimais Kinijoje ir paragino Pekiną gerbti pagrindines laisves.

Jie pabrėžė, kad padėtis Tibete ir Sindziange, kur taikomas „prievartinis darbas“, kelia „didelį susirūpinimą“.

Pareiškime Kinija taip pat raginama „gerbti savo įsipareigojimus“ pagal kinų ir britų deklaraciją, įpareigojančią Pekiną 50-iai metų palikti Honkongui tam tikras laisves ir autonomiją vadovaujantis modeliu „viena šalis, dvi sistemos“.

G-7 taip pat pristatė planą surinkti maždaug 600 mlrd. dolerių (568 mlrd. eurų) valstybinių ir privačių investicijų infrastruktūros programoms neturtingose šalyse, taip siekiant konkuruoti su Kinijos didžiule infrastruktūros iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI).

Pasaulinis badas

G-7 pažadėjo papildomus 4,5 mlrd. dolerių (4,3 mlrd. eurų) pasaulinei maisto stygiaus krizei švelninti. Su šia suma bendri įsipareigojimai metams yra 14 mlrd. dolerių (13,3 mlrd. eurų).

G-7 taip pat paragino šalis ir ir įmones, turinčias sukauptų maisto atsargų, panaudoti jas ir taip padėti sušvelninti bado krizę, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.

Išsivysčiusių šalių lyderiai pareiškime paragino „visas šalis vengti kaupti pernelyg dideles maisto produktų atsargas, kurios paskatintų tolesnį kainų didėjimą“.

Klimatas

G-7 akcentavo augančią būtinybę veikti, siekiant iki 2030 metų maždaug 43 proc. sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, palyginti su tarša 2019 metais.

Grupė įsipareigojo iki 2030 metų turėti „itin dekarbonizuotą kelių sektorių“.

G-7 taip pat sutiko steigti „klimato klubą“, kur šalys savanoriškai galės koordinuoti ir spartinti kovos su pasauliniu atšilimu pastangas.

Energija

G-7 įsipareigojo iki 2022 metų pabaigos nutraukti naujų tiesioginės valstybės paramos programų tvirtinimą tarptautiniam iš iškastinio kuro išgaunamos energijos sektoriui, nenaudojančiam taršos anglies dvideginiu mažinimo technologijų.

Tačiau Vakarų sąjungininkėms atsisakant rusiško iškastinio kuro ir ieškant alternatyvių energijos šaltinių, G-7 sutiko, kad imantis „laikino atsako“ bus galima skirti valstybinių investicijų gamtinių dujų sektoriui.


Šiame straipsnyje: G7Kinijakaras Ukrainojekarasklimatasklimato kaita

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių