G-7 lyderiai susitiks spausti Rusijos ir derinti pozicijų dėl Kinijos

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai šią savaitę Hirošimoje sieks dar labiau spausti Rusiją dėl karo Ukrainoje ir suformuoti vieningą poziciją dėl augančios Pekino karinės bei ekonominės galios.

Per tris dienas truksiantį pirmaujančių išsivysčiusių demokratijų viršūnių susitikimą bus kalbama įvairiausiais klausimais, nuo energijos iki dirbtinio intelekto, bet tarp pagrindinių temų bus priemonės tiems, kas padeda Maskvai mažinti Vakarų vadovaujamų sankcijų poveikį.

Lyderiai taip pat numatys kursą dėl Pekino, pademonstruos vienybę dėl Taivano ir akcentuos būtinybę panaikinti rizikas itin svarbioms tiekimo grandinėms jas diversifikuojant ir mažinant priklausomybę nuo Kinijos. Tuo pačiu bus bandoma vengti toliau kurstyti įtampą.

Praėjusį mėnesį per G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriuo siekta parengti dirvą deryboms Hirošimoje, Kinijai teko labai daug dėmesio, ji buvo įspėta dėl militarizavimo veiklos Pietų Kinijos jūroje.

G-7 taip pat deklaravo, kad Taivano politika nesikeičia, nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) po praėjusį mėnesį įvykusio vizito Kinijoje sakė, kad Europa turėtų vengti esą ne savo krizių.

Turime pozityvią žinią Kinijai, jog... esame pasirengę bendradarbiauti su sąlyga, kad deramės kartu.

Ministrai įspėjo Pekiną dėl visko – nuo jo branduolinio arsenalo iki verslo praktikos, o šios savaitės viršūnių susitikime turėtų būti patvirtinta nuostata mažinti Kinijos įtaką itin svarbioms tiekimo grandinėms.

Vašingtonas laikosi agresyvios pozicijos ir blokuoja Kinijos galimybes gauti pažangiausių puslaidininkių bei įrangos jiems gaminti, be to, įtikino Japoniją ir Nyderlandus pasekti jo pavyzdžiu.

Tačiau Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusią savaitę sakė, kad reikia iš naujo suderinti Europos poziciją dėl Kinijos.

„Siekiame daugiaaspekčio požiūrio į savo ekonominius santykius su Kinija, – pirmadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). – Jį apibūdina rizikų panaikinimas, o ne ryšių nutraukimas.“

„Šis G-7 [susitikimas] nėra antikiniškas“, – prieš derybas Hirošimoje žurnalistams sakė vienas E. Macrono patarėjas.

„Turime pozityvią žinią Kinijai, jog... esame pasirengę bendradarbiauti su sąlyga, kad deramės kartu“, – pridūrė jis.

Vokietiją, Japoniją, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Kanadą ir Italiją vienijančio G-7 lyderių susitikimas vyks Hirošimoje gegužės 19–21 dienomis.

„Esame neapsaugoti“

„Esame visiškai neapsaugoti... kur kyla priklausomybė. Štai kodėl imamės veiksmų“, – nurodė U. von der Leyen. Tarp sričių, dėl kurių reikia padirbėti, ji paminėjo itin svarbias žaliavas.

Europa jau papiktino Pekiną pasiūlydama apriboti opių technologijų eksportą aštuonioms kinų firmoms, įtariamoms jų persiuntimu Rusijai.

Be to, viršūnių susitikime Hirošimoje turėtų būti siekiama panašių veiksmų G-7 sankcijų Rusijai spragoms užlopyti.

Šalys nori užtikrinti, kad įvestos sankcijos, turinčios tam tikrą kainą jas įvedusių šalių ekonomikai, nebūtų paprasčiausiai apeinamos kitų labui, sakė minėtas Prancūzijos pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris prieš numanomą naują Kyjivo pajėgų kontrpuolimą važinėja po Europos sostines, į G-7 kreipsis vaizdo ryšiu.

Į viršūnių susitikimą pakviesta ir neįprastai daug G-7 nepriklausančių šalių lyderių, Japonijai bandant išplėsti bloko įtaką besivystančiajame pasaulyje. Tarp dalyvaujančiųjų bus Indijos, Brazilijos ir Indonezijos vadovai.

Karas Ukrainoje suteikė papildomos reikšmės G-7, bet Tokijas ir kitos sostinės mano, kad reikia labiau stengtis patraukti savo pusėn svarbias neprisijungusias šalis, nelabai norinčias palaikyti kurią nors pusę ginčuose su Maskva ir Pekinu.

Šį poreikį akcentuoja aklavietė didesnėje grupėje – Didžiajame dvidešimtuke (G-20), kur Kinija ir Rusija nepritaria nuorodoms į karą Ukrainoje.

„Japonija mano, kad ir Kinija, ir, mažesniu mastu, Rusija veržiasi su ekonomine pagalba ir antivakarietiška žinia“, – sakė JAV veikiančio analitinio centro CSIS santykių su Japonija padalinio vadovas Chrisas Johnstone'as (Krisas Džonstounas).

Taip pat pakviesti Afrikos Sąjungai (AS) pirmininkaujantys Komorai, Ramiojo vandenyno salų forumui (PIF) pirmininkaujančios Kuko Salos, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) pirmininkė Indonezija ir Vietnamas.

Dalyvaus ir Australija bei Pietų Korėja, su kuria Japonija skuba gerinti ilgą laiką įtemptus santykius.

G-7 lyderiai turi paskelbti pareiškimą dėl nusiginklavimo. Šį klausimą Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) bandė akcentuoti surengdamas viršūnių susitikimą savo Hirošimos apygardoje.

Ir G-7, ir šiam blokui nepriklausančių šalių lyderiai tikriausiai apsilankys Hirošimos Taikos parke ir muziejuje.

Kuluaruose per trišalį JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos susitikimą bus pastiprintos pastangos atkurti Tokijo ir Seulo ryšius.

F. Kishida ir Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) turėtų nuvykti prie memorialo per atominės bombos sprogimą žuvusiems korėjiečiams. Tai bus pirmas toks apsilankymas.


Šiame straipsnyje: Didysis septynetaskaras UkrainojeRusijaKinijaEuropos SąjungaJAV

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių