Dramatiškos scenos Ispanijos valdose, esančiose Šiaurės Afrikoje, tolina Turkijos svajones tapti ES nare

Tomis dienomis, kai Europos Sąjungos (ES) pareigūnai siekė žūtbūt palaužti Austriją, pasipriešinusią visateisei Turkijos narystei Bendrijoje, tūkstančiai afrikiečių šturmavo mažytę Ispanijos valdą Šiaurės Afrikoje, kad iš ten patektų į išsvajotą Senąjį žemyną.

Tie dramatiški vaizdai, besikartojantys televizorių ekranuose, neprisideda prie Turkijos svajonių tapti ES nare išsipildymo.

Šturmas - vos ne kasdien

Beveik kiekvieną dieną tūkstančiai afrikiečių šturmuoja užtvaras, nuo Maroko skiriančias Melilją, mažytę Ispanijos valdą Šiaurės Afrikoje.

Tuo metu, kai Ispanijos pareigūnai mėgina atremti alkanų juodaodžių atakas, Maroko kariškiai dažniausiai abejingai stebi žiaurias grumtynes. Bet kai gauna kategorišką įsakymą veikti, panaudoja ginklus. Pastarosiomis savaitėmis buvo nukautos kelios dešimtys afrikiečių, svajojusių patekti į sočią Europą. Migrantai į Maroką keliauja keliais maršrutais. Agentūros “Reuters” korespondentai nustatė, kad bėgliai dažniausiai važiuoja autobusais iki Senegalo sostinės Dakaro, po to pasiekia Mauritaniją. Iš ten maršrutai veda per dykumas. Gero gyvenimo ieškotojai pakeliui patiria daugybę sunkumų, neretai juos užpuola plėšikai, nes žino, kad bėgliai turi šiek tiek pinigų. Kiti migrantai per Nigerį patenka į Libiją, kur kontrabandininkai laimės ieškotojus nugabena į Viduržemio jūros pakrantes.

Iš gimtųjų vietų veja karas ir skurdas

Dalis emigrantų bėga nuo karo Konge, Dramblio Kaulo Krante, Liberijoje ar Siera Leonėje, kuri pripažinta vargingiausia pasaulio valstybe. Bet dauguma žmonių bėga nuo bado ir nevilties.

Nors turtingiausios pasaulio valstybės ir Jungtinės Tautos (JT) nuolat skelbia apie savo pastangas gelbstint Juodąjį žemyną nuo skurdo ir vargo, ekspertai teigia, kad Afrikoje dabar badauja daugiau žmonių, nei tai buvo prieš dešimtmetį. Taip yra todėl, kad gimstamumas Juodajame žemyne tebėra labai didelis, jo lygis pralenkia pagalbos didėjimą.

Kai kurių išsivysčiusių šalių lyderiai ir JT apgailestauja, kad skurdžiausioms valstybėms skiriama parama, nors ir didėja, nėra efektyvi. Paramos teikėjus itin piktina tai, kad didžioji pagalbos dalis atitenka korumpuotiems valdininkams ir net valstybių vadovams. Vargšams paremti skirti pinigai galiausiai atsiduria Vakarų bankuose, kuriuose savo “santaupas” laiko Afrikos valstybių vadovai ir jų aplinkos žmonės.

Reikalinga atokvėpio minutė

Tarptautinė žiniasklaida pažymi, kad Europa su nerimu stebi prie jos pakraščių didėjančias migrantų minias. Vokietijos laikraštis “Suddeusche Zeitung” nurodo, kad itin keblioje situacijoje atsidūrė Ispanija, nes imigrantai žino, kad išsiųsti juos į tą šalį, iš kurios jie atvyko, pagal galiojančius Ispanijos įstatymus, beveik neįmanoma.

“Padėtis Ispanijos teritorijose, esančiose Šiaurės Afrikoje, gali pasikeisti tik tada, jei Marokas imsis priemonių migrantams sustabdyti. Pagirtina, kad Marokas pranešė norįs atnaujinti 1992 metais su Madridu pasirašytą sutartį dėl nelegalių emigrantų sugrąžinimo.

Iki šiol ta sutartis taikyta retai - 114 atvejų per 13 metų. Galimybė grąžinti bėglius iš Meliljos bei dar vieno eksklavo - Seutos - į Maroką ar į kitą šalį suteiktų Ispanijos vyriausybei atokvėpio minutę ir leistų pakeisti galiojantį migracijos įstatymą, pagal kurį bet kokia deportacija dabar yra beveik neįmanoma”, - nurodo laikraštis.

Aukštos tvoros nepadės

Tuo tarpu kitas Vokietijos laikraštis - “Die Welt” į problemą žiūri plačiau ir ragina mąstyti apie ateitį. “Europos Sąjunga suka galvas kaip atsiriboti nuo migrantų kuo aukštesnėmis tvoromis. Tačiau tai problemos neišsprendžia. Ji tik paslepiama. Todėl reikia galvoti apie ateitį, pasirūpinti, kaip pasiekti, kad tie bėgliai net nesvajotų išvykti iš savo gimtinės”.

Tai pasiekti galima tik likvidavus Afrikoje skurdą. Bet vis labiau abejojama, ar ši problema kada nors bus išspręsta.

Savaitgalį Meliljoje ir Seutoje lankėsi Europos Komisijos delegacija. Jai iškelta užduotis išanalizuoti susiklosčiusią situaciją ir pateikti bent laikinus migrantų problemos sprendimo būdus.

Artimiausiomis dienomis bėglių, plūstančių į Ispaniją ir kitas ES šalis, problemą Briuselyje turėtų svarstyti Bendrijos vidaus ir teisingumo ministrai.