Euro zonos finansų ministrai šeštadienį ruošiasi pateikti savo sprendimą dėl Graikijos desperatiškų pastangų užsitikrinti dar vieną finansinės pagalbos paketą, turintį apsaugoti nuo griūties šalies ekonomiką ir užkirsti kelią Atėnų pasitraukimui iš Europos Sąjungos (ES) vieningosios valiutos erdvės.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) sakė turinti vilčių, kad bus padaryta „didelė pažanga“ po to, kai Graikijos parlamentas palaikė kairiųjų pažiūrų premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) naują reformų planą, turinti užtikrinti daugiau negu 80 mlrd. eurų papildomą finansinę pagalbą.
Tačiau šis sprendimas labiausiai priklausys nuo Vokietijos, pasisakančios už griežtą taupymą, o vienas ES lyderis it kiti du šaltiniai prognozavo ne didesnę negu 50 proc. tikimybę, kad per lemiamą visų Bendrijos šalių viršūnių susitikimą sekmadienį bus pritarta naujajam planui.
Griežtojo požiūrio šalininkai Berlyne ir Baltijos šalyse yra netekę vilčių dėl Graikijos vyriausybės, vadovaujamos radikalios kairiosios partijos „Syriza“, kaltindamos ją dėl ilgiau negu penkis mėnesius vilkintų įtemptų derybų, per kurias didžiausia auka tapo tarpusavio pasitikėjimas.
19 euro zonos šalių finansų ministrai susitiks Briuselyje šeštadienį 13 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku apsvarstyti Graikijos pasiūlymų vykdyti į rinkas orientuotas reformas mainais į jau trečiąjį nuo 2010 metų finansinės pagalbos paketą.
ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) sakė, kad pastangos „skubiai“ pradėti reformas bus „raktas gauti programai, gebėti suvaldyti skolas“.
Graikija ne kartą ragino, kad pastangos sumažinti milžinišką jos skolų naštą, sudarančią beveik 180 proc. jos bendrojo vidaus produkto, būtų įtrauktos į bet kokį susitarimą.
A.Cipro pasiūlytą reformų paketą anksti šeštadienį patvirtino parlamentas Atėnuose – jam pritarė 251 iš 300 deputatų.
Graikija numato pertvarkyti pensijų sistemą, didinti mokesčius ir vykdyti privatizaciją.
Šios sąlygos yra panašios į anksčiau tarptautiniai skolintojų siūlytas, tačiau A.Cipras jas atmetė kaip „žeminančias“ Graikijai, o graikų rinkėjai joms griežtai nepritarė paskubomis surengtame referendume.
TVF vadovė Lagarde tikisi didelės pažangos
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) pareiškė turinti vilties, kad bus „daug pažangos“ euro zonos finansų ministrų posėdyje, kuriame bus svarstomas naujausias Graikijos planas trečiam pagalbos paketui gauti mainais už ūkio reformas.
„Renkamės čia šiandien, kad padarytume didelę pažangą“, – pasakė Ch.Lagarde žurnalistams, atvykusi į derybas Briuselyje su 19 euro zonos šalių ministrais.
Derybos bus „nepaprastai sunkios“
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) šeštadienį pareiškė, kad lemiamos derybos su Graikija dėl naujo finansinės pagalbos paketo, reikalingo, kad Atėnai galėtų pasilikti euro zonoje, bus „nepaprastai sunkios“.
„Mūsų laukia nepaprastai sunkios derybos“, – sakė griežtojo požiūrio šalininkas H.Schaeuble, atvykęs į neeilinį euro zonos finansų ministrų susitikimą, kur bus sprendžiama, ar naujausi Graikijos pasiūlymai imtis reformų yra pakankami, kad šaliai būtų suteikta jau trečioji finansinio gelbėjimo programa.
Euro zonos finansų ministrų derybos dėl naujausio Graikijos prašymo suteikti finansinę pagalbą bus „labai sunkios“, nes Atėnams reikės labai pasistengti, kad atkurtų prarastą pasitikėjimą, šeštadienį pareiškė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas).
„Tikslo dar nepasiekėme. Egzistuoja didelė pasitikėjimo problema – ar galima tikėti, kad Graikijos vyriausybė darys tai, ką jie žada, ateinančiomis savaitėmis, mėnesiais, metais?“ – klausė J.Dijsselbloemas, kuris yra ir Nyderlandų finansų ministras.
Apokalipsė
Nors graikai praėjusį sekmadienį pasakė triuškinamą „Ne“ skolintojų reikalavimams tęsti griežto taupymo politiką pagal finansinio gelbėjimo programą, kurios galiojimas baigėsi birželio 30 dieną, jie yra susirūpinę dėl kapitalo kontrolės priemonių, kai šalies bankai lieka uždaryti, o iš bankomatų leidžiama išsiimti tik ribotą sumą grynųjų pinigų.
Šeštadienį laukdamas eilėje prie vieno bankomato Atėnuose 52 metų Vasilis Papucoglus (Vassilis Papoutsoglou) sakė: „Vis dar nežinome, kas bus rytoj. Ar galime tikėtis kažko geriau, ar tai bus Armagedonas?“
„Kai nueinu į prekybos centrą, pas juos likę ne per daugiausiai maisto – net pieno kūdikiams; vaistinėse nebelikę (vaistų)“, – skundėsi 35 metų Marilena Muzaki (Marilena), eidama su savo 11 mėnesių sūnumi.
Graikijos vyriausybė tikėjosi, kad referendumas sustiprins jos mandatą tęsti derybas su kreditoriais.
Tačiau jis taip pat atskleidė, kad visuomenė griežtai nusistačiusi prieš diržų veržimą.
Trys įtakingi vyriausybės veikėjai buvo tarp 10 deputatų, kurie susilaikė arba balsavo prieš naujausią planą. Jo nepalaikė ir keli „Syriza“ nariai, todėl apžvalgininkai prognozuoja, kad gali būti keičiami vyriausybės nariai.
A.Cipras sakė parlamentui, kad įstatymų leidėjai turi „nacionalinę pareigą išlaikyti mūsų žmones gyvus... Mums pavyks ne vien likti Europoje, bet ir gyventi kaip lygiateisiams nariams, oriai ir su pasididžiavimu“.
Pasak premjero, naujasis planas yra „truputį geresnis“ negu praėjusį mėnesį skolintojų pateikti pasiūlymai, kurie nežadėjo nors kiek sumažinti Graikiją dusinantį 320 mlrd. eurų skolų kalną.
Vienas ES šaltinis Briuselyje pareiškė, jog naujausi Atėnų pasiūlymai yra pakankamai „teigiami“, kad taptų pagrindu naujam didžiuliam finansinio gelbėjimo paketui.
Skeptiškas Berlynas
Tačiau didžiausias Atėnų skolintojas – Berlynas – kuris atmetinėjo raginimus pritarti siūlymams nurėžti dalį Atėnų skolų, nebuvo linkęs komentuoti ir sakė, kad šeštadienį vyksiančių derybų baigtis „visiškai atvira“.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį prognozavo, kad sekmadienį vyksiančiame viršūnių susitikime tikimybė, kad naujasis Graikijos gelbėjimo bus priimtas arba atmestas, yra vienoda, sakydama, kad Atėnų pasiūlymai pagrįsti „pasenusia informacija“ ir „turės būti rimtai koreguojami“.
Vis dėlto Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) teigė, kad graikų pasiūlymai „rimti ir įtikinami“, nors perspėjo, kad „dar niekas nenuspręsta“. Italijos premjeras Matteo Renzi (Matejas Rencis) sakė esantis nusiteikęs „labiau optimistiškai“.
Jeigu planas būtų patvirtintas, Graikija gautų iš ES ir TVF nuo 74 iki 82 mlrd. eurų, įskaitant 16 mlrd. eurų iš Tarptautinio valiutos fondo pagal ankstesnę pagalbos programą, kuri turėtų baigtis ateinančių metų kovą, sakė deryboms artimi šaltiniai.
Dalis euro zonos šalių, visų pirma Vokietija, baiminasi, kad Graikija, kuriai per pastaruosius penkerius metus buvo skirti du finansinio gelbėjimo paketai, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų, ir kuriai 2012 metais buvo nurašyta 107 mlrd. eurų skolų, yra tapusi kiauru maišu, kurio nepavyks pripildyti jokiomis naujomis paskolomis.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad 28 ES šalių viršūnių susitikimas Briuselyje sekmadienį bus „paskutinė galimybė“ Graikijai susitarti su Bendrija.
Net jeigu lyderiams pavyktų susitarti, mažiausiai aštuonių šalių parlamentai turės jį ratifikuoti, o Vokietijos Bundestagas turės balsuoti du kartus.
Naujausi komentarai