Kas lėmė Etiopijos oro bendrovės lėktuvo katastrofą?

„Įgula ne kartą atliko visas gamintojo numatytas procedūras, bet negalėjo valdyti lėktuvo“, – sakė Dagmawit Moges (Dagmavit Moges), pristatydama preliminaraus katastrofos tyrimo rezultatus.

Pasak ministrės, ataskaitoje rekomenduojama „gamintojui peržiūrėti lėktuvo skrydžio valdymo sistemą“.

„Aviacijos pareigūnai tikrins, kad gamintojas imtųsi atitinkamos lėktuvo skrydžio kontrolės sistemos patikrinimo prieš išleisdamas lėktuvus eksploatavimui“, – sakė ji.

Dagmawit Moges konkrečiai nepaminėjo problemų su automatine smukos valdymo sistema, laikytų galima katastrofos priežastimi, tačiau kalbėjo apie „pasikartojantį“ lėktuvo „nosies“ krypimą žemyn.

Ši manevravimo korekcijos sistema (MCAS) yra sukurta automatiškai kreipti žemyn lėktuvo „nosį“, jei užregistruojamas keliamosios jėgos arba skridimo greičio mažėjimas.

Sudužo susidūręs su pašaliniu daiktu?

Etiopijos oro bendrovės „Ethiopian Airlines“ lėktuvo „Boeing 737 MAX“ katastrofa, per kurią žuvo 157 žmonės, galėjo įvykti dėl susidūrimo su paukščiu ar kitu pašaliniu daiktu, trečiadienį pranešė Australijos transliuotojas ABC, remdamasis šaltiniais, informuotais apie katastrofos tyrimą.

Pasak šaltinių, susidūrimas su nežinomu daiktu pakenkė atakos kampui ir aktyvavo manevravimo korekcijos sistemą (MCAS), kuri automatiškai nukreipė lėktuvo „nosį“ žemyn.

Dėl tos priežasties pilotai negalėjo atgauti iš Adis Abebos į Nairobį skridusio lėktuvo kontrolės ir jis sudužo.

Šios sistemos kliautis laikoma viena galimų Indonezijos bendrovės „Lion Air“ lėktuvo katastrofos, įvykusios 2018 metų spalį, ir „Ethiopian Airlines“ lėktuvo katastrofos kovo 10 dieną priežasčių.

Pradinius tyrimo rezultatus transporto pareigūnai Etiopijoje turėtų paskelbti ketvirtadienį ryte.

Po abiejų minėtų katastrofų daug pasaulio valstybių uždraudė „737 MAX“ tipo lėktuvų skrydžius savo oro erdvėje, o oro kompanijos atsisakė juos eksploatuoti ir atšaukė ankstesnius užsakymus jų įsigyti.