Briuselio „atsargų kaupimo strategija“ parengta NATO perspėjant, kad Rusija, šiuo metu kariaujanti su ES kaimyne Ukraina, gali būti pasirengusi per penkerius metus užpulti Aljansą.

27 valstybių blokas pradėjo plataus masto pasirengimo kampaniją, kad sustiprintų savo karines pajėgas ir užtikrintų, jog iki 2030 metų galės apsiginti.

„Tikslas labai paprastas – užtikrinti, kad visada būtų galima gauti būtiniausių atsargų, kurios užtikrina mūsų visuomenės funkcionavimą, ypač tų, kurios gelbsti gyvybes“, – sakė krizių valdymo eurokomisarė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib).

„Kuo geriau pasiruošime, tuo mažiau panikuosime“, – pabrėžė ji.

ES teigia, kad naujuoju atsargų kaupimo planu siekiama užtikrinti pagrindinių prekių prieinamumą įvairių krizių metu, „pavyzdžiui, didelių energijos tiekimo sutrikimų, stichinių nelaimių, konfliktų ar pandemijų metu“.

Jis apima šalių tinklo sukūrimą, kad būtų galima geriau koordinuoti atsargų kaupimą, nustatyti trūkumus ir padidinti „ES lygmens atsargas“.

ES piliečių pasirengimo krizėms lygis įvairiose šalyse labai skiriasi.

Valstybės narės, pavyzdžiui, Suomija, įsikūrusi prie rytinės ES sienos, jau seniai stengiasi, kad visuomenė būtų pasirengusi galimam konfliktui.

„Žinoma, jei turite 1 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, jausitės potencialią karo grėsmę“, – sakė H. Lahbib.

„Tačiau normalu, kad Ispanijoje jaučiama didesnė gaisrų grėsmė. Nėra vieno visiems tinkančio modelio“, – nurodė ji.

H. Lahbib tvirtino, kad nepriklausomai nuo krizės priežasties – ar tai būtų konfliktas, ar stichinės nelaimės – poveikis piliečiams, pavyzdžiui, nutrūkęs elektros tiekimas, gali būti panašus.

„Žmonės lieka be energijos, todėl visur Europos Sąjungoje turime kaupti atsargas“, – sakė ji.

Kovo mėnesį ES patarė kiekvienam namų ūkiui turėti trijų dienų išgyvenimo rinkinį, kuriame būtų vandens, maisto ir žibintuvėlių, paruoštų ekstremalioms situacijoms.