ES planuoja Kinijos elektromobiliams 5 metus taikyti iki 36 proc. importo muitus

Ji taip pat pranešė, kad Kinijoje pagamintiems „Tesla“ automobiliams bus taikomas mažesnis 9 proc. muitas.

Praėjusį mėnesį Briuselis kiniškiems elektromobiliams nustatė didelius laikinus importo muitus, kurie papildė šiuo metu galiojančius 10 proc. muitus, nes, atlikus tyrimą dėl subsidijų, buvo nustatyta, kad jos nesąžiningai kenkia Europos konkurentams.

Antradienį Komisija paskelbė plano projektą, kuriuo siekiama, kad šie muitai taptų galutiniais.

Suinteresuotosios šalys dabar galės iki rugpjūčio pabaigos pateikti savo nuomonę šiuo klausimu. Kad muitai taptų galutiniais, ES valstybės narės juos turėtų patvirtinti ne vėliau kaip iki spalio pabaigos.

Pagrindiniams Kinijos gamintojams būtų taikomi tokie galutiniai tarifai: 17 proc. dydžio tarifas automobilių gamintojai BYD (kiek mažesnis nei laikinasis 17,4 proc. tarifas), 19,3 proc. tarifas bendrovei „Geely“ (kiek mažesnis nei laikinasis 19,9 proc. tarifas) ir 36,3 proc. tarifas bendrovei SAIC (kiek mažesnis nei laikinasis 37,6 proc. tarifas).

Kitiems Kinijos gamintojams, kurie bendradarbiavo su Briuseliu, bus taikomas 21,3 proc. tarifas (kiek didesnis nei laikinasis 20,8 proc. tarifas), o tiems, kurie nebendradarbiavo, bus taikomas didžiausias 36,3 proc. muitas.

JAV milijardieriaus Elono Musko bendrovė „Tesla“, kuri gamina savo automobilius ir Kinijoje, Briuselio paprašė nustatyti jai atskirą muitą. Bendrovės elektromobiliams buvo nustatytas 9 proc. importo muitas, nes Europos Komisija padarė išvadą, kad „Tesla“ naudojosi mažesnėmis Kinijos subsidijomis nei Kinijos vietos gamintojai.

Pekinas griežtai prieštarauja ES muitams ir pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), į kurį Briuselis atkreipė dėmesį, tačiau pareiškė esąs įsitikinęs, kad jo priemonės atitinka PPO reikalavimus.

„ES yra pasirengusi siekti sprendimo, kuris būtų alternatyvus muitų įvedimui, kuris būtų veiksmingas ir suderinamas su PPO taisyklėmis“, – žurnalistams sakė Komisijos pareigūnas.

„Manome, kad labai daug kas priklauso nuo Kinijos, kad ji pasiūlytų alternatyvų“, – pridūrė jis.

Bendrijoje nuo liepos 5-osios įsigaliojo papildomi laikinieji iki 38 proc. dydžio muitai prie jau taikytų 10 proc. iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams, Europos Komisijai nusprendus, kad nesąžiningu laikomas kinų gamintojų subsidijavimas kenkia Europos automobilių pramonei.

Rasti pusiausvyrą

Pastaraisiais metais tarp Kinijos ir ES kilo ginčų įvairiais klausimais, susijusiais su prekyba, technologijomis, žmogaus teisėmis ir nacionaliniu saugumu.

ES yra pradėjusi virtinę tyrimų, nukreiptų prieš Kinijos subsidijas saulės baterijoms, vėjo turbinoms ir traukiniams, o Pekinas savo ruožtu ėmėsi tirti europietiško brendžio ir kiaulienos importą.

Tačiau Briuseliui tenka kebli užduotis – kaip rasti pusiausvyrą, nes jis stengiasi apginti svarbią Europos automobilių pramonę, vystyti žaliąjį augimą ir kartu išvengti rimtos priešpriešos su Pekinu.

Kinijos, kaip elektromobilių pramonės galiūnės, iškilimą iš dalies lėmė tikslinga pramonės strategija, pagal kurią Pekinas skiria daug valstybės lėšų vietos įmonėms, taip pat moksliniams tyrimams ir plėtrai.

Dėl to Kinijos įmonės įgijo lemiamą pranašumą varžybose dėl to, kas pasiūlys pigesnių ir veiksmingesnių elektromobilių, tuo tarpu pirmaujantys Europos automobilių gamintojai ne visada sulaukia tokios didelės valstybės paramos.

Idėjų kalvės „Atlantic Council“ duomenimis, 2023 metais Kinijos elektromobilių pardavimai užsienyje padidėjo 70 proc. iki 34,1 mlrd. dolerių (30,8 mlrd. eurų).

Beveik 40 proc. jų teko Europos Sąjungai, kuri yra didžiausia kiniškų elektromobilių gavėja.