- Darius Mikutavičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga antradienį priėmė planus iki 2030 metų sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir vanų anglies dioksido (CO2) išmetimą, nepaisydama automobilių pramonės teiginių, neva pareigūnų tikslai yra „visiškai neįtikėtini“.
ES šalys narės ir Europos Parlamentas (EP) patvirtino ambicingą projektą, kuris, Briuselio teigimu, padės blokui įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsipareigojimus.
ES nusprendė iki 2030 metų sumažinti naujų lengvųjų automobilių CO2 išmetimą vidutiniškai 37,5 proc., palyginti su 2021 m. rodikliais. Naujų vanų taršos emisijos turės būti sumažintos 31 proc.
„Patvirtinusi šiuos ambicingus tikslus, Europa dar kartą rodo, kaip Paryžiaus susitarimą ir COP24 (Klimato kaitos konferenciją Katovicuose) paversti konkrečiais veiksmais“, - tviteryje rašė ES klimato kaitos ir energetikos komisaras Miguelis Ariasas Canete.
Tikimasi, kad ES šalių atstovai galutinai patvirtins susitarimą Briuselyje trečiadienį, praėjus vos kelioms dienoms po Klimato kaitos konferencijos Lenkijoje, kuria siekta įkvėpti naujos gyvybės 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimui.
Automobilių taršos išmetimo susitarimas yra kompromisinis - šalys, kaip Vokietija, reikalavo priimti švelnesnį susitarimą, kuriuo tarša būtų mažinama 30 proc., o EP - griežtesnį, kuriuo emisijos būtų mažinamos net 40 proc. Vokietiją, didžiausią ES automobilių gamintoją, palaikė kelios Rytų Europos šalys, tuo tarpu Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Airija rėmė griežtesnę Europos Parlamento iniciatyvą.
Elisabeth Kostinger, vadovavusi deryboms kaip Austrijos, šiuo metu pirmininkaujančios ES, atstovės, susirinkimus apibūdino kaip „sunkius ir įtemptus“. Tačiau E. Kostinger tikino neabejojanti, kad ES šalys narės patvirtins susitarimą.
Tuo tarpu Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) išreiškė „gilų susirūpinimą dėl didelį iššūkį keliančių CO2 emisijų tikslų“, kuriuos pramonė turės pasiekti per 12 metų.
CO2 išmetimo tikslas gali atrodyti realus, tačiau jis yra visai neįtikėtinas, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, tikino ACEA. Pasak asociacijos, tikslai buvo iškelti remiantis politiniais motyvais, ignoruojant vartotojų patiriamus nepatogumus įsigyjant daugiau elektromobilių ir kitokių alternatyviu kuru varomų transporto priemonių. Tarp žalą vartotojams keliančių veiksnių ACEA įvardijo palyginti aukštesnę kainą ir šiuo metu nepakankamą įkrovimo stotelių kiekį. Tačiau, teigiama ACEA pranešime, asociacijos narės ir toliau investuos į aplinkos neteršiančių transporto priemonių gamybą.
ACEA paragino 28 ES valstybes nares ir Europos Komisiją (EK), paspartinti „labai reikalingas investicijas į infrastruktūrą“. ES institucijos neseniai yra pažadėjusios plėsti įkrovimų stotelių tinklus įvairiose Europos šalyse.
ACEA taip pat perspėjo, kad taršos emisijų mažinimo tikslai „labai smarkiai paveiks dirbančiuosius“ pramonės sektoriuje, kuriame šiuo metu dirba apie 13,3 mln. europiečių. Asociacija paragino įstatymų leidėjus greitai veikti, rengiant planus, kuriais bus remiami darbuotojai, besimokantys dirbti su kitokiomis, aplinkos neteršiančiomis transporto priemonėmis.
Tuo tarpu Europos transporto nevyriausybinių organizacijų federacija patikino, kad iškelti tikslai yra žingsnis teisinga linkme, tačiau vien jo nepakanka.
„Europa jungia aukštesnę pavarą, skubėdama gaminti CO2 neišmetančius automobilius. Naujasis įstatymas reiškia, kad iki 2030 metų apie trečdalis naujų automobilių bus varomi elektra arba vandeniliu. Tai yra pažanga, tačiau to nepakanka pasiekti klimato kaitos susitarimuose užsibrėžtų tikslų“, - sakė aukštas federacijos pareigūnas Gregas Archeris.
Žaliųjų partijos Europos Parlamente narė Karima Delli pareiškė, kad priimti tikslai neužtikrina, kad bus investuojama į naujas darbo vietas švarių automobilių gamybos sektoriuje.
Pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą, ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio dujų, kaip CO2 ir metano, išmetimą 40 proc., palyginti su 1990 užfiksuotu lygiu, visuose ekonomikos sektoriuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai1
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais2
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...