Vokietijos ir Rusijos lyderių derybos Jekaterinburge vyko palyginti sklandžiai, bet neapsieita ir be konfūzo  

Prezidentas Vladimiras Putinas ir kancleris Gerhardas Šrioderis Jekaterinburge reiškė pasitenkinimą, kad dviejų valstybių santykiai pakilo į naujas aukštumas, bet, analitikų nuomone, kai kurios dvišalės problemos sprendžiamos vėžlio greičiu.  

Vizų problema į priekį juda lėtai  

Antrąją vizito Jekaterinburge dieną G.Šrioderis V.Putinui pateikė nedidelę dovaną. Dar Sankt Peterburgo 300 metų jubiliejaus iškilmėse kancleris sakė, kad ateityje tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) reikės panaikinti vizų režimą.

Ketvirtadienį, po Rusijos ir Vokietijos tarpvyriausybinių konsultacijų, G.Šrioderio planas tarsi buvo pradėtas realizuoti. Dviejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą pareiškimą dėl piliečių kelionių palengvinimo.

Tiesa, tos lengvatos bus taikomos ne visiems piliečiams, o tik valdininkams ir sportininkams. Pasirašytame dokumente sakoma, kad kitoms abiejų šalių piliečių kategorijoms reikės papildomo susitarimo.

“Rusija įvykdys savo įsipareigojimus, švelninant vizų režimą tarp mūsų šalies ir Europos Sąjungos”, - interneto leidinys “Gazeta. ru” citavo V.Putino žodžius, pasakytus Jekaterinburge. Jiems pritarė G.Šrioderis: “Norime dinamiškai judėti pirmyn”.

Tačiau šio tariamai dinamiško judėjimo tempai primena vėžlio greitį. “Gazeta. ru” nurodo, kad jeigu tie tempai ir artimiausiais metais bus tokie, vizų režimo tarp Rusijos ir ES iki 2008 metų panaikinti nepavyks, nors tokį terminą jau buvo numačiusi Rusijos URM.  

Padarė paslaugą  

Tačiau Maskva Jekaterinburge pasirašytą dokumentą dėl vizų režimo sušvelninimo kai kurioms piliečių kategorijoms vis dėlto įvertino palankiai. Ir už paslaugą atsidėkojo paslauga.

Maskva leido Vokietijos armijai per Rusijos teritoriją į Afganistaną gabenti karinės paskirties krovinius, skirtus šioje Azijos šalyje tarnaujantiems vokiečių kariškiams. Tokia tranzito sutartis galios vienerius metus, bet ji gali būti pratęsta, jei nė viena pusė nepanorės jos nutraukti.

Analitikai pažymi, kad tai - pirmas atvejis, kai per Rusijos teritoriją bus gabenami NATO priklausančios valstybės kariniai kroviniai.  

Griežtas pareiškimas  

Atvėręs Vokietijos kariškiams kelią į Aziją per Rusiją, V.Putinas ištarė keletą griežtų frazių, adresuotų tiems politikams Vakaruose, kurie praktikuoja vadinamuosius prevencinius smūgius. Prezidento žodžiai, apžvalgininkų nuomone, neabejotinai buvo skirti Jungtinėms Valstijoms, smogusioms prevencinį smūgį Sadamo Huseino režimui.

Pasak kito interneto leidinio - “Lenta. ru”, V.Putinas Jekaterinburge iš esmės nepasakė nieko naujo, tik pakartojo efektingiausią vietą iš savo kalbos, pasakytos susitikime Maskvoje su generaliteto atstovais, kuriems prezidentas dėstė esminius pakeitimus Rusijos karinėje doktrinoje. Bet prieštaravimų, vis dar egzistuojančių tarp Berlyno ir Vašingtono, fone V.Putino žodžiai nuskambėjo kaip neslepiamas pagrasinimas.

“Jeigu pasaulyje bus vis plačiau naudojama prevencinių smūgių praktika, tai ir Rusija pasiliks sau teisę griebtis tokių veiksmų”, - sakė prezidentas. - Mes esame prieš tokią praktiką, bet jeigu jos ateityje griebsis kitos šalys, tai jos nevengsime ir mes”.

Po šių žodžių V.Putinas dar sykį priminė, kad Rusija turi daug strateginių balistinių raketų, kurios sukauptos sandėliuose.

Karingus Rusijos prezidento žodžius “Amerikos balsas” pavadino “duokle konservatyviems generolams, vis dar nenorintiems gerų Rusijos santykių su Vakarais”.

“Amerikos balsas” taip pat priminė, kad po kelių mėnesių Rusijoje vyks prezidento rinkimai, ir V.Putinas tam aktyviai rengiasi.  

JAV rezoliucija nepatinka  

Prezidentas ir kancleris Jekaterinburge sakė, kad abiejų šalių pozicija dėl amerikiečių Jungtinėms Tautoms (JT) pasiūlytos rezoliucijos Irako klausimu yra vienoda - tiek Rusijai, tiek Vokietijai ji nepatinka.

“Mes turime bendrą poziciją. JT, atstatant Iraką, turi būti suteikta išskirtinė teisė”, - teigė G.Šrioderis. V.Putinas jam pritarė.

Abu lyderiai bendroje spaudos konferencijoje išreiškė pageidavimą, kad galutinis rezoliucijos tekstas būtų suderintas iki spalio 23 dienos, kai Madride prasidės šalių - Irako atstatymo donorių - konferencija.

Tokios pat pozicijos laikosi ir Vašingtonas. Jo atstovai mano, kad be atitinkamos JT rezoliucijos Madrido konferencija neturėtų prasmės.  

Įvyko nesusipratimas  

Spaudos konferencija baigėsi konfūzu. Maskvos pirmojo televizijos kanalo korespondentas nusprendė priminti kancleriui V.Putino kalbą, pasakytą Vokietijos parlamente: “Ką jūs manote apie didžiosios Europos kūrimo perspektyvas, apie kurias Rusijos prezidentas pernai kalbėjo bundestage?”

Klausimas buvo išverstas į vokiečių kalbą, bet tikriausiai nevykusiai - G.Šrioderis visiškai nesusigaudė, apie ką kalbama. “Koks dar ten mano draugas bundestage apie tai sakė”, - nustebusio kanclerio žodžius citavo leidinys “Gazeta. ru”, primindamas, kad Vokietijos ir Rusijos lyderiai vienas kitą publikoje vadina draugu.

Padėtį mėgino išgelbėti V.Putinas: “Tai aš, aš sakiau”. Bet savo kolegos žodžius bundestage kancleris prisiminė aiškiai blogiau nei rusų žurnalistas - jokio aiškesnio atsakymo žiniasklaidos atstovas negavo.