Dešimtmetis nuo kruvinojo penktadienio Paryžiuje: terorizmas nedingo, tik pakito

Dešimtmetis nuo kruvinojo penktadienio Paryžiuje: terorizmas nedingo, tik pakito

2025-11-16 23:00 kauno.diena.lt inf.

Lapkričio 13-oji Prancūzijoje šiandien turi tokią pat simbolinę reikšmę kaip Rugsėjo 11-oji JAV. Nuo vakaro, kai Paryžiuje džihadistai įvykdė kruvinus išpuolius, praėjo dešimtmetis. Prancūzija įgijo naujų kovos su terorizmu įgūdžių, tačiau yra priversta konstatuoti: grėsmė neišnyko, ji transformuojasi.

Dešimtmetis nuo kruvinojo penktadienio Paryžiuje: terorizmas nedingo, tik pakito
Dešimtmetis nuo kruvinojo penktadienio Paryžiuje: terorizmas nedingo, tik pakito

Koordinuoti išpuoliai

2015 m. lapkričio 13-osios vakarą, Paryžiuje ir jo priemiestyje beveik vienu metu prasidėjo koordinuota šešių išpuolių serija. Iš Sirijos atvykę, Islamo valstybės ginkluoti ir finansuoti teroristai, vadovaujami Belgijoje gyvenusių marokiečių kilmės džihadisto Abdelhamido Abaaoudo, vykdė kruvinąjį planą, kuris užtruko kelias valandas ir paralyžiavo visą sostinę.

Pirmieji sprogimai nugriaudėjo prie nacionalinio stadiono „Stade de France" Sen Deni priemiestyje, kur vyko draugiškos Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių rungtynės. Tarp žiūrovų buvo ir Prancūzijos prezidentas François Hollande'as. Trys savižudžiai teroristai bandė patekti į stadioną, o kai jiems nepavyko, susisprogdino prie įėjimų.

Beveik tuo pačiu metu, apie 21.25 val., kiti teroristai pradėjo šaudyti iš automatinių ginklų į žmones, penktadienio vakarą leidžiančius populiarių restoranų terasose 10-ajame ir 11-ajame Paryžiaus rajonuose. Teroristai nesirinko aukų – tiesiog šaudė į besišnekučiuojančius, vakarieniaujančius, vyną ar alų gurkšnojančius žmones.

Baisiausia tragedija vyko koncertų salėje „Bataclan", kurioje tą vakarą į amerikiečių roko grupės „Eagles of Death Metal" koncertą buvo susirinkę apie 1,5 tūkst. žmonių. Apie 21.40 val. trys ginkluoti vyrai įsiveržė į salę ir savo kalašnikovus nukreipė į minią.

Kaip vėliau liudijo išgyvenusieji, teroristai metodiškai šaudė į žmones, į kai kuriuos šovė po kelis kartus, medžiojo bandančius pabėgti. Salėje kilo panika: žmonės slėpėsi po kūnais, bandė sprukti pro avarinius išėjimus, šoko pro langus. Kai po dviejų valandų ir aštuoniolikos minučių specialiojo būrio BRI pareigūnai įsiveržė į salę, joje išvydo mūšio lauką primenantį vaizdą: ant grindų priešais sceną gulėjo 500–600 žmonių, buvo tylu, girdėjosi tik sužeistųjų dejavimas.

Teroristai naudojo kalašnikovus, buvo apsijuosę šachedų diržus. Visi užpuolikai buvo nukauti arba susisprogdino. Tik Salahas Abdeslamas nepaspaudė savo sprogmenų diržo mygtuko, pabėgo iš koncertų salės, nusigavo iki Belgijos, kur po keturių mėnesių buvo suimtas. Belgijoje gimęs vyras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Tarp šių skirtingose miesto dalyse įvykusių išpuolių buvo pernelyg mažai laiko, kad paryžiečiai ir turistai suvoktų padėties tragizmą. Kai kas, nugirdęs šūvius, pagalvojo apie eilinį kriminalinių gaujų susišaudymą. Kai kas nė nepagalvojo, kad įeidamas į koncertų salę iš jos gyvas nebeišeis.

Vėliau suskaičiuota: lapkričio 13-osios vakarą 90 žmonių žuvo koncertų salėje, 39 – restoranų terasose, vienas – prie stadiono. Šimtai buvo sunkiai sužeisti, kiti liko fiziškai nesužaloti, tačiau iki šiol kenčia nuo padarinių. Du žmonės, nepajėgę gyventi su tą naktį patirta trauma, vėliau nusižudė ir dabar taip pat oficialiai pripažinti išpuolio aukomis.

Aukų tikėjimas, kilmė buvo labai įvairi – net septyniolikos šalių piliečiai. Tačiau daugumą siejo viena ypatybė – amžius: jiems buvo vidutiniškai po 35 metus.

Taikinys – Vakarų civilizacija

Lapkričio 13-oji buvo antroji tragiška data tais kruvinaisiais 2015-aisiais. Sausio 7 d. trys užpuolikai, įsiveržę į satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją, nušovė dvylika žmonių. Vėliau bėgdami jie paėmė įkaitų, nušovė pareigūnų. Iš viso per kelias dienas žuvo 20 žmonių, tiek pat buvo sužeista.

Iš karto po įvykio socialiniuose tinkluose išplito redakcijos darbuotojus palaikančios žinutės su užrašu „Je suis Charlie“. Jau po kelių mėnesių – nauja tragedija.

Skirtingai nei per ankstesnius išpuolius, kai teroristai atakavo konkrečias grupes – žurnalistus, karius, policininkus ar žydus – lapkričio 13-ąją jie taikėsi į prancūzų gyvenimo būdą.

Vėliau paaiškėjo, kad teroristai net likus kelioms dienoms iki išpuolio nežinojo, ką pasirinks savo taikiniais. Iš pradžių jie svarstė atakuoti katalikus ar pankus. Tačiau tai nebūtų sukėlę norimos reakcijos. Todėl pasirinko vadinamuosius bobo – taip sutrumpintai vadinama buržuazinė bohema – finansiškai stabilius, išsilavinusius, kultūriškai aktyvius, modernų vakarietišką gyvenimo būdą gyvenančius žmones.

Nepraėjus nė metams, 2016 m. liepos 14 d., į minią Nicos pajūrio promenadoje susirinkusią stebėti Bastilijos paėmimo dienos fejerverkų, rėžėsi teroristo vairuojamas sunkvežimis. Jis lėkė apie 2 km, tyčia stengdamasis sužaloti kuo daugiau žmonių – vietinių, turistų, senjorų ir šeimų su vaikais.

Jiems radikalus islamas yra paprasta matrica, padedanti pasijusti galingesniems.

Šis išpuolis parodė naują teroristinės grėsmės pobūdį – mirtiną išpuolį gali surengti net ir vienišas teroristas, neturintis sprogmenų, tik sunkvežimį. Arba sunkų virtuvinį kapoklį, kaip kad mokytojo Samuelio Paty nužudymo 2020 m. atveju. Arba peilį, kokiu mirtinai subadytas mokytojas Dominique Bernard'as 2023 m. Grėsmė transformavosi nuo organizuotų teroristų komandų į sunkiai atsekamus vienišus vykdytojus su primityviais ginklais.

Privertė reformuoti sistemą

Vėliau panašių pavienių teroristų išpuolių būta ir kitose Europos šalyse. Buvo sukurta programa, skirta efektyviau stebėti iš Sirijos ir Irako grįžtančius asmenis. Europos lygiu patobulintos bendros kovos su terorizmu pastangos, pavyzdžiui, keitimasis informacija apie nusikaltėlius ir galimas grėsmes.

Prancūzijos kovos su terorizmu sistema per dešimtmetį patyrė fundamentalių pokyčių. Buvo sukurta programa, skirta efektyviau stebėti iš Sirijos ir Irako grįžtančius asmenis. Europos lygiu patobulintos bendros kovos su terorizmu pastangos, pavyzdžiui, keitimasis informacija apie nusikaltėlius ir galimas grėsmes – anksčiau tai buvo silpnoji vieta.

Nuo Lapkričio 13-osios Prancūzijos žvalgybos tarnybų biudžetas buvo daugiau nei padvigubintas – iki 590 mln. eurų. Policijai ir žandarams taip pat buvo sukurta 10 tūkst. naujų darbo vietų. Ypatingas dėmesys skiriamas ne tik žydų objektų, bet ir didžiausių turistų traukos taškų, net prekybos centrų apsaugai.

Vardan kovos su terorizmu buvo paaukota dalis laisvių. Po 2015 m. išpuolių paskelbta nepaprastoji padėtis truko net dvejus metus. Tuo metu pareigūnai turėjo plačius įgaliojimus atlikti naktines kratas be teisėjo nutarties, skirti namų areštus. Kritikai prabilo apie „nepaprastosios padėties įteisinimą“, tačiau kolektyvinė trauma buvo tokia didelė, kad buvo ginčijamasi tik dėl buvusio prezidento F. Hollande'o pasiūlymo atimti pilietybę iš teroristų.

2021 m. įsigaliojęs antiteroristinis įstatymas laikomas griežčiausiu Europoje. Be kita ko, jis leidžia akyliau stebėti socialinius tinklus, ypač – įtarimą keliančius asmenis.

Skelbiama, kad per dešimtmetį pareigūnai neleido surengti apie pusšimčio išpuolių.

„Prancūzija visa laiką buvo geidžiamas Islamo valstybės taikinys“, – sako prancūzų džihadizmo specialistas Wassimas Nasras. „Niekada Prancūzijoje neužkirtome kelio tokiam skaičiui išpuolių kaip šiuo metu“, – 2024 m. Paryžiuje vykusių vasaros olimpinių žaidynių išvakarėse sakė tuometinis vidaus reikalų ministras Gérald'as Darmaninas.

Nuo to laiko Prancūzija išgyveno daug politinių sukrėtimų, pasikeitė ministrai, tačiau teroro grėsmė išliko. Anot vidaus žvalgybos tarnybos DGSI vadovės Céline Berthon, grėsmė pakeitė formą. Valstybė sukūrė patikimą sistemą, žvalgybos tarnybos dirba koordinuotai, o didžiausia grėsmė dabar kyla iš Islamo valstybės teroristų, įsitvirtinusių Afganistane ir Pakistane.

Vis jaunesni vienišiai

Vis dėlto didžioji problema – ne tiek iš svetur kylantis pavojus, kiek vidinė grėsmė, kurios šaltinis, vidaus žvalgybos tarnybos vadovo Nicolas Lernerio žodžiais, – Prancūzijoje gimę ar nuolat gyvenantys asmenys. Dažnai tai yra vieniši individai be tiesioginių ryšių su teroristinėmis organizacijomis, kurių vienintelė socialinė sąveika apsiriboja socialiniais tinklais. Šiai kategorijai priklauso žmonės su psichikos sutrikimais, o ypač – paaugliai. Jiems radikalus islamas yra paprasta matrica, padedanti pasijusti galingesniems.

Pasitelkęs dirbtinį intelektą, kuris padėjo sudaryti bombos receptą ir sukūrė teroristinį šūkį, 17-metis ketino surengti išpuolį prieš Izraelio ambasadą Paryžiuje arba Europos Parlamentą Strasbūre. Socialiai izoliuotas vaikinas buvo suimtas spalio mėnesį.

Likus kelioms dienoms iki dešimtųjų Lapkričio 13-osios metinių, Prancūzijos nacionalinė antiteroristinė prokuratūra (PNAT) patvirtino RTL ir „Le Parisien“ informaciją apie suimtas tris jaunas moteris, kurios aptarinėjo galimybę pakartoti lapkričio 13-osios tragediją – pulti kavinių lankytojus ar surengti išpuolį koncertų salėje.

Anot „Le Parisien“, suimtos moterys didžiąją laiko dalį praleisdavo savo butuose, naršydamos socialiniuose tinkluose. Iš namų išeidavo tik apsisiautusios nikabu. Visos trys apibūdinamos kaip vienišės, turinčios savižudiškų minčių. Jų motyvacija – pagerbti Osamą bin Ladeną.

Nors jų veikla labiau primena ne konkrečių išpuolių planą, bet radikalizuotų asmenų diskusiją, moterys atitinka dabartinį teroristinės grėsmės standartą: labai jauna, turinti skaitmeninių kontaktų ir nepatyrusi džihado srityje. Joms yra 18, 19 ir 21 metai – kaip ir daugiau nei pusei asmenų, per pastaruosius metus suimtų už džihadistinį terorizmą.

Šie skaičiai atskleidžia dramatišką radikalizacijos tendenciją: vidaus žvalgybos duomenimis, 70 proc. tų, kurie įtariami planavę išpuolį, yra jaunesni nei 21 metų. Šiemet tyrimai pradėti dėl septyniolikos nepilnamečių teroristų, 2022 m. jų buvo tik du. Tyrėjai neabejoja – šie jaunuoliai anksčiau ar vėliau būtų įgyvendinę savo teroristines fantazijas, pavyzdžiui, užpulti šiitų šventyklą, kitatikiui nukirsti galvą ar užpulti repo koncerto žiūrovus.

Anot kovos su terorizmu srityje dirbančio prokuroro Olivier Christeno, islamistų propaganda atitinka socialinių tinklų algoritmus, nors turinio prasme yra tuščia, vizualiąja prasme labai turtinga.

Džihado rūkas

Prancūzijos islamo mokslų specialistas Gilles Kepelis jau kelerius metus įspėja dėl to, ką jis vadina „atmosferiniu džihadu“ – difuzinės, plačiai pasklidusios radikalizacijos, kuri nebesiremia klasikiniais, hierarchiniais tinklais. Mokytojų S. Paty ir D. Bernard'o nužudymai rodo „siaubingą posūkį“, sakė G. Kepel interviu  „Journal de Dimanche“. Nevaržomas žudymas iškreipto šventumo vardu dabar liečia vis jaunesnius asmenis.

Saugumo ekspertai sako: teroristų strategija pasikeitė, nes Islamo valstybė nebesugeba sukurti tinklų Europoje, o planuojančius išpuolius su sprogmenimis žvalgyba daug dažniau demaskuoja nei pavienius asmenis, ketinančius naudoti šaltąjį ginklą ar pistoletą.

Islamizmo ekspertas Peteris Nesseras iš Norvegijos verslo mokyklos, išanalizavęs teroro išpuolius, surengtus Vakarų Europoje nuo 1994 m. iki 2024 m. birželio, nustatė, kad po 2018-ųjų žuvo tik 5 proc. teroro išpuolių aukų.

„Europolo“ duomenimis, nepilnamečių ir jaunų asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje, skaičius po 2024 m. vėl išaugo. Psichikos problemos, visuomeninė vienatvė, priklausomybė nuo socialinių tinklų radikalizuoja jaunus žmones.

Nors, anot P. Nessero, jauni teroristai ir nėra persismelkę islamizmo ideologija, būtent ji vaidina lemiamą vaidmenį. Vyresni islamistai sumaniai pasinaudoja jaunuolių naivumu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų