Įsigaliojus JAV prezidento Donaldo Trumpo praeitą savaitę pasirašytam vykdomajam įsakui, JAV muitai padidėjo nuo 10 proc. iki 15–41 proc. įvairiems prekybos partneriams.

Didelei daliai prekių iš tokių ekonomikų kaip Europos Sąjunga (ES), Japonija ir Pietų Korėja dabar bus taikomi 15 proc. dydžio muitai, nepaisant susitarimų su Vašingtonu, kuriais siekiama išvengti dar didesnių muitų.

Tačiau kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Indijai bus taikomi 25 proc. muitai, kurie per tris savaites bus padvigubinti. Sirijai, Mianmarui ir Laosui įvedami itin dideli 40 proc. arba 41 proc. muitai.

D. Trumpas ankstų ketvirtadienio rytą pareiškė, kad į Jungtines Valstijas jau plūsta „milijardai dolerių iš muitų“.

„JAU VIDURNAKTIS!!! MILIJARDAI DOLERIŲ IŠ MUITŲ DABAR PLŪSTA Į JUNGTINES AMERIKOS VALSTIJAS!“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė jis.

Naujausia abipusių muitų banga, skirta kovoti su, Vašingtono nuomone, valstybėmis, užsiimančioms nesąžiningomis praktikomis, išplečia priemones, kurias D. Trumpas įvedė nuo tada, kai grįžo į prezidento postą.

Tačiau šie didesni muitai netaikomi atskirai numatytų konkrečių sektorių importui, pavyzdžiui, plienui, automobiliams, vaistams ir mikroschemoms.

D. Trumpas trečiadienį pareiškė, kad svarsto įvesti 100 proc. muitus puslaidininkiams, tačiau Taibėjus teigė, kad Taivano lustų gamybos milžinė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) bus atleista nuo šių muitų dėl JAV esančių jos gamyklų.

Našta vartotojams?

Nepaisant to, įmonės ir pramonės grupės įspėja, kad nauji muitai smarkiai pakenks mažesnėms JAV įmonėms. Ekonomistai įspėja, kad jie gali paskatinti infliaciją ir ilgainiui stabdyti ekonomikos augimą.

Nors kai kurie ekspertai sako, kad poveikis kainoms bus vienkartinis, kiti mano, kad dar per anksti daryti išvadas.

Džordžtauno universiteto profesorius Marcas Buschas mano, kad JAV įmonės didesnę muitų naštą perkels vartotojams.

Ankstesnė 90 dienų pertrauka, per kurią šie didesni abipusiai muitai nebuvo taikomi, suteikė importuotojams laiko atsargoms papildyti, teigė jis.

Tačiau, nors laukimo strategija iš pradžių leido įmonėms prisiimti didesnę muitų naštą, atsargos senka ir mažai tikėtina, kad taip bus neribotą laiką, naujienų agentūrai AFP sakė profesorius.

„Iki apsipirkinėjimo naujiems mokslo metams likus vos kelioms savaitėms, tai turės politinės reikšmės“, – teigė tarptautinės prekybos politikos ekspertas M. Buschas.

Ketvirtadienį įsigaliojęs įsakas dėl muitų taip pat palieka daug klausimų partneriams, kurie neseniai derėjosi dėl susitarimų su D. Trumpu.

Pavyzdžiui, Tokijas ir Vašingtonas nesutaria dėl svarbiausių susitarimo dėl muitų detalių, pavyzdžiui, dėl to, kada bus pradėti taikyti mažesni muitai japoniškiems automobiliams.

Vašingtonas kol kas nenurodė datos, kada Japonijai, ES ir Pietų Korėjai bus pradėti taikyti mažesni automobilių muitai. Apskritai JAV importuojamiems automobiliams dabar taikomi 25 proc. muitai pagal konkrečiam sektoriui taikomą tvarką.

Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas naujienų agentūrai AFP teigė, kad Japonijos 15 proc. muitai viršija galiojančius muitus, nors Tokijas tikisi tam tikrų nuolaidų.

Tuo tarpu ES ir toliau siekia, kad nebūtų taikomi muitai svarbiai jos vyno pramonei.

Neseniai D. Trumpui adresuotame laiške JAV Vyno prekybos aljansas ir kitos organizacijos ragino netaikyti muitų šiam sektoriui: „Vyno pardavimai sudaro iki 60 proc. bendro aptarnavimo restoranų bendrosios maržos.“

Nauji prekybos karo frontai

D. Trumpas nemažina apsukų prekybos karuose.

Trečiadienį jis atvėrė naują prekybos karo frontą, padvigubindamas planuotus muitus indiškoms prekėms iki 50 proc. dėl to, kad Naujasis Delis toliau perka rusišką naftą. Tačiau papildomi 25 proc. muitai turėtų įsigalioti tik po trijų savaičių.

D. Trumpo įsake taip pat grasinama galimomis sankcijomis kitoms šalims, kurios, kaip manoma, „tiesiogiai ar netiesiogiai" importuoja rusišką naftą, kuri yra svarbus karą Ukrainoje tęsiančios Maskvos pajamų šaltinis.

Vis dar išlaikomos išimtys atskiriems sektoriams, pavyzdžiui, farmacijos produktams ir išmaniesiems telefonams.

D. Trumpas atskirai užsipuolė Braziliją dėl jo dešiniojo sparno sąjungininko, buvusio prezidento Jairo Bolsonaro, kaltinamo dėl valstybės perversmo planavimo, teismo.

JAV muitai įvairioms braziliškoms prekėms trečiadienį išaugo nuo 10 iki 50 proc., tačiau tokiems produktams kaip apelsinų sultys ir civiliniai orlaiviai buvo pritaikytos išimtys.

Vis dėlto pritaikyti muitai tokioms prekėms kaip braziliška kava, jautiena ir cukrus.

Dėl daugelio D. Trumpo įvestų didelių muitų kilo teisinių ginčų, teigiant, kad jis pasinaudojo nepaprastosios padėties ekonominėmis galiomis, o bylos galiausiai turėtų pasiekti JAV Aukščiausiąjį Teismą.