„Charlie Hebdo“ pristatė specialų leidinį, skirtą žudynių redakcijoje 10-osioms metinėms

Pirmajame puslapyje išspausdinta ateistinio laikraščio egzistavimą šlovinanti karikatūra su užrašu „Nesunaikinamas!“, o keturiuose vidiniuose puslapiuose pateikiami karikatūrų konkurso, kuriame buvo šaipomasi iš Dievo ir religinių lyderių, rezultatai.

„Satyra turi savybę, kuri leido mums išgyventi šiuos tragiškus metus – optimizmą“, – sakoma direktoriaus Risso redakciniame komentare. Jis išgyveno 2015 m. sausio 7-osios žudynes, per kurias žuvo 12 žmonių, įskaitant aštuonis redakcijos darbuotojus.

„Jei norite juoktis, vadinasi, norite gyventi. Juokas, ironija ir karikatūros yra optimizmo manifestacijos. Kad ir kas nutiktų dramatiško ar laimingo, noras juoktis niekada neišnyks“, – rašoma komentare.

2015 metų išpuolis, kurį įvykdė du Paryžiuje gimę alžyriečių kilmės broliai, kaip teigiama, buvo kerštas už „Charlie Hebdo“ sprendimą publikuoti karikatūras, kuriose šaipomasi iš pranašo Mahometo – švenčiausios islamo figūros.

Kai kurių garsiausių Prancūzijos karikatūristų žudynės tapo siaubingų „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ sąmokslų, vėlesniais metais nusinešusių šimtus gyvybių Prancūzijoje ir kitur Vakarų Europoje, pradžia.

Žiniasklaidai pirmadienį pristatytas leidinys pasirodys prekyboje antradienį, kai vyks vieši minėjimai dalyvaujant prezidentui Emmanueliui Macronui ir Paryžiaus merei Anne Hidalgo.

Savaitraštis paragino karikatūristus pateikti „juokingiausius ir pikčiausius“ Dievo atvaizdus specialiam jubiliejiniam leidiniui skirtame kaip visada provokuojančiame ir įžūliame konkurse.

„Taip, mes galime juoktis iš Dievo, ypač jei jis egzistuoja“, – skelbė laikraščio antraštė virš 40-ies geriausių darbų, atrinktų iš 350 pateiktų konkursui.

Viename iš jų, šalia kai kurių tradiciškai šiurkščių ir atvirai seksualinio pobūdžio piešinių, pavaizduotas pranašas Mahometas su prierašu: „Jei aš piešiu ką nors, kas piešia ką nors, kas piešia ką nors, kas piešia Mahometą, ar tai gerai?“

Jame pavaizduotas karikatūristas, piešiantis kitą karikatūristą, kuris piešia dar vieną karikatūristą, piešiantį barzdotą figūrą, panašią į Mahometo.

Kitoje karikatūroje trijų abraominių religijų – krikščionybės, judaizmo ir islamo – lyderiai vaizduojami kaip trigalvis šuo.

Apklausos rezultatai

Šios savaitės leidinyje taip pat perspausdintas mažas vieno garsiausių ir kontroversiškiausių 2005 m. viršelio atvaizdas, kuriame vaizduojama Mahometo figūra, su užrašu „Mahometą pribloškė fundamentalistai“.

Mahometas matomas užsidengęs akis ir sakantis „sunku būti mylimam idiotų“.

Jį nupiešė Cabu, vienas garsiausių Prancūzijos karikatūristų, kuris prieš 10 metų buvo nušautas iš arti, kai kaukėti ir automatais AK-47 ginkluoti užpuolikai įsiveržė į griežtai saugomus laikraščio biurus.

Karikatūra panaudota šalia apklausos rezultatų, parodančių Prancūzijos gyventojų požiūrį į spaudos laisvę, karikatūras ir šventvagystę, kurią kartu su „Charlie Hebdo“ atliko apklausų grupė „Ifop“.

Apklausos duomenimis, 76 proc. respondentų mano, kad žodžio laisvė ir laisvė kurti karikatūras yra pamatinės teisės, o 62 proc. mano, kad žmonės turi teisę šaipytis iš religinių įsitikinimų.

Žudynės „Charlie Hebdo“ redakcijoje sukėlė užuojautos bangą, kuri pasireiškė solidarumo akcija „Je Suis Charlie“ („Aš esu Charlie“), be kita ko, su žuvusiais karikatūristais Cabu, Charb, Honore, Tignous ir Wolinski.

Tačiau kai kuriose musulmoniškose šalyse kilo abejonių ir net įnirtingų reakcijų prieš sąmoningai įžeidžiantį, dažnai šiurkštų „Charlie“ humorą, kuris yra senos prancūziškos karikatūrų kūrimo tradicijos dalis.

Nuo pat įkūrimo 1970 m. laikraštis nuolat bando Prancūzijos neapykantos kalbos įstatymų ribas – šie saugo mažumas, bet leidžia piktžodžiauti ir šaipytis iš religijos.

Žodžio laisvės gynėjai Prancūzijoje galimybę juoktis iš religijos laiko pamatine teise, įgyta per šimtmečius trukusią kovą siekiant ištrūkti iš Katalikų bažnyčios įtakos.

Kritikai sako, kad savaitraštis kartais peržengia ribas į islamofobijos pusę, nurodydami kai kurias anksčiau publikuotas pranašo Mahometo karikatūras, kuriose islamas siejamas su terorizmu.

„Idėja yra skelbti ne bet ką, o viską, kas verčia žmones abejoti, susimąstyti, kelti klausimus ir neužsidaryti ideologijos kiaute“, – lapkritį dienraščiui „Le Monde“ sakė 2015 m. išpuolį išgyvenęs laikraščio direktorius Rissas.

Rugpjūčio mėnesį pirmajame laikraščio puslapyje išspausdinta beždžionių raupais sergančios Mergelės Marijos karikatūra sulaukė dviejų teisinių skundų iš Prancūzijos katalikiškų organizacijų.