Pagamintas iš titano
Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius povandeninis laivas K-278 „Komsomolec“ (liet. „Komjaunuolis“) buvo laikomas sovietinio laivyno pasididžiavimu ir vienu moderniausių to meto povandeninių laivų, tačiau 1989 m. balandžio 7 d. jame kilo pragaištingas gaisras.
Žuvo 42 (iš 69) įgulos nariai, o pats laivas galiausiai nugrimzdo į Norvegijos jūros dugną.
Pasak portale „The National Interest“ pateikiamo straipsnio „Sovietinį povandeninį laivą K-278 užklupo tikra katastrofa“ (angl. „A True Disaster Befell the K-278 Soviet Submarine“, 2021 09 28), savo laiku „Komjaunuolis“ buvo unikalus tuo, kad jo vidinis korpusas buvo pagamintas iš titano lydinio 48T, t. y. itin brangaus, tokio pat stipraus kaip plienas, bet žymiai lengvesnio metalo.
Teigiama, kad NATO pramintas „Mike klasės“ (angl. „Mike-class“) laivu, K-278 buvo net 117 metrų ilgio, o jo vandens talpa siekė 8 tūkst. tonų.
Dėl titano korpuso jis galėjęs atlaikyti 1,5 tūkst. svarų kvadratiniame colyje (psi), t. y. 103,421 baro slėgį, o dėl pažangių automatinių sistemų laivo valdymui tereikėję vos 57–64 jūreivių ir karininkų įgulos.
Laivo epopėja baigėsi
„Komjaunuolis“ turėjo gana įprastus šešis 533 milimetrų torpedų vamzdžius ir galėjo paleisti vadinamąsias „Škval“ torpedas ir branduolinį užtaisą nešti galinčias RPK-2 „Vjūga“ (liet. „Pūga“) torpedas.
Nuleistas į vandenį 1983 m. birželį (kai kur teigiama, kad nuleistas mėnesiu anksčiau – tų pačių metų gegužę), jis plaukiojo ketverius metus, atlikinėdamas įvairius bandymus (pvz., teigiama, kad 1984 m. „Komjaunuoliui“ pavyko panirti į 1 020 metrų gylį), tačiau 1989 m. balandžio 7 d. šio laivo epopėja baigėsi.
Tuo metu jam vadovavo kapitonas Jevgenijus Aleksejevičius Vaninas (1947–1989).
Spėjama, kad, laivui panirus į 386 metrų gylį Norvegijos jūroje, dėl trumpojo jungimo laivagalyje kilo gaisras.
Laivo komanda bandė užsandarinti laivagalį, tačiau ugnis vis tiek išplito į gretimus skyrius.
„Komjaunuolis“ buvo priverstas išnirti į paviršių, o didžiajai įgulos daliai buvo įsakyta palikti laivą.
Kapitonas ir dar penki jo pavaldiniai bandė išgelbėti pasmerktą laivą, tačiau padėtis buvo beviltiška, kaip ir SSRS valdžios bandymai padėti nelaimės ištiktiesiems.
Iš pradžių atsiųsti lėktuvai pabandė padėti skęstantiesiems nuleisdami plaustus, tačiau galiausiai išgyvenusiuosius išgelbėjo žvejybinis laivas.
Teigiama, kad didelę dalį įgulos narių pražudė hipotermija, o kapitonas J. A. Vaninas kartu su likusiais laive žuvo bandydamas evakuotis specialia kapsule.
Iš šešių asmenų, kurie bandė išgelbėti laivą, tik vienam pavyko išgyventi.
Neatmestina tikimybė, kad per keletą dešimtmečių dėl sūraus vandens branduolinės galvutės gali visiškai surūdyti ir paskleisti į aplinką plutonį.
Grėsmė visai ekosistemai
„Komjaunuolis“ nebuvo vienintelis jūroje nuskendęs laivas, tačiau mūsų dienomis jo atvejis vis dar prisimenamas dėl kartu su juo vandenyno gelmėse palaidoto reaktoriaus bei branduolinių ginklų.
Pasak BBC portale pateikiamo straipsnio „Siaubingo užterštumo rizika: sovietinio branduolinio laivo nuolaužos – tiksinti bomba“ (angl. „At risk of horrific contamination: The Soviet nuclear submarine wreck that is a ticking time bomb“, 2026 07 13), „Komjaunuoliui“ atsitrenkus į dugną netoli Norvegijos pakrantės, perplyšo povandeninio laivo titano slėginis korpusas (angl. Pressure hull), todėl prasiskverbęs jūros vanduo pasiekė branduolinius ginklus.
Straipsnyje minima, kad Rusijos okeanografų tiriamosios misijos metu padaryta prielaida, kad laivo korpuso dalys suskilusios ir subyrėjusios it stiklas.
Neatmestina tikimybė, kad per keletą dešimtmečių dėl sūraus vandens branduolinės galvutės gali visiškai surūdyti ir paskleisti į aplinką plutonį.
Tai reiškia, kad gali kilti grėsmė žuvims, jas gaudantiems ir valgantiems žmonėms bei visai tenykštei ekosistemai.
Šių metų pavasarį paskelbta nauja mokslininkų atliktų tyrimų ataskaita (svetainėje pnas.org pateikiamas darbas „Norvegijos jūroje nuskendusio laivo „Komjaunuolis“ padėtis“ (angl. „Status of the sunken nuclear submarine Komsomolets in the Norwegian sea“, 2026 03 23) iš dalies patvirtino šias teorijas.
Nors torpedos lieka sandarios, laivo reaktorius vis labiau darosi pažeidžiamas.
Jis periodiškai į aplinką išleidžia matomus radioaktyviųjų dalelių srautus, tačiau tai vyksta ne nuolatos, o atsitiktiniais pavieniais pliūpsniais.
Tyrinėtojai mini konkrečias laivo korpuso vietas ir tvirtina, kad šiuo metu jo skleidžiami teršalai menkai paveikė aplinką, tačiau neatmestina prielaida, kad ateityje dėl laivo korozijos bei besikeičiančių srovių padėtis gali tapti žymiai pavojingesnė.
Naujausi komentarai