Danija, netikėtai suėmusi Achmedą Zakajevą, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje

Rusijos valdžia ir žiniasklaida vakar su dideliu pasitenkinimu komentavo žinią, kad Danijos policija suėmė vieną čečėnų pasipriešinimo judėjimo veikėjų - Achmedą Zakajevą, kuriam pogrindyje veikiantis prezidentas Aslanas Maschadovas suteikė asmeninio įgaliotinio rangą. Danijoje tuoj pat kilo skandalas, nes paaiškėjo, kad kai kurios valstybinės institucijos veikė chaotiškai, todėl Europos Sąjungoje (ES) dabar pirmininkaujanti šalis atsidūrė labai keblioje padėtyje.

Kairė nežino, ką daro dešinė

Tuoj po A.Zakajevo suėmimo paaiškėjo, kad Danijos valstybinės institucijos veikė nederindamos savo veiksmų, todėl kilo tikras skandalas.

Britų žinių agentūra BBC pranešė, kad Danijos teisingumo ministerija prieš penkias dienas buvo gavusi Rusijos prašymą suimti A.Maschadovo asmeninį atstovą, kai šis atvyks į Kopenhagą. Tačiau ši ministerija apie tai neinformavo Užsienio reikalų ministerijos ir jos vadovo Pero Stigo Miolerio. Pastarasis dar sekmadienį kategoriškai atmetė Maskvos priekaištus, kad čečėnų forume pakviestas dalyvauti “žinomas teroristas”.

Taigi A.Zakajevas Kopenhagoje turėjo svečio statusą ir galėjo jaustis saugiai. Policija, suėmusi žinomą čečėnų veikėją, smarkiai smogė Danijos autoritetui ir prestižui.

Kai kurie apžvalgininkai mano, kad Kopenhagoje tik suvaidintas spektaklis, kuris turėtų pademonstruoti tariamą valstybės mechanizmo sutrikimą. Tie apžvalgininkai tvirtina, kad iš tikrųjų Danija ir ES apskritai panoro sureguliuoti sutrikusius santykius su Maskva.

Tokių tikslų siekiant, A.Zakajevas tapo atpirkimo ožiu.

Kopenhagoje vakar buvo atkakliai neigiama, kad svečio suėmimas turi kokį nors politinį pamušalą. Policija paprasčiausiai atliko savo pareigą - areštavo žmogų, kuriam pateikti sunkūs kriminaliniai nusikaltimai, anot BBC, sakė Kopenhagos policijos atstovas.

Dalyvavo kongrese

A.Zakajevas dalyvavo Kopenhagoje vykusiame pasaulio čečėnų kongrese, kurį kaip teroristų ir jų rėmėjų sambūrį griežtai pasmerkė Kremlius. A.Maschadovo asmeninis atstovas buvo suimtas viename Kopenhagos viešbučių, kur jis buvo apsistojęs septynioms paroms.

A.Zakajevas paprastai nuolat keičia savo buvimo vietą, nes bijo Rusijos specialiųjų tarnybų agentų. Jis jau apkeliavo visą Vakarų Europą, ir niekam iki šiol neužkliuvo.

Iki 1999 metų, kai Čečėnijoje vėl prasidėjo karas, A.Zakajevas buvo vyriausybės vadovo pavaduotojas. Ministrų kabinetui tada vadovavo Šamilis Basajevas, Maskvos pavadintas didžiausiu teroristu, o tarp tautiečių tapęs nacionaliniu didvyriu vien už išpuolį Budionovske.

Telekanalas NTV “Mir”, remdamasis iš Rusijos generalinės prokuratūros gauta informacija, pranešė, kad dokumentuose, perduotuose Danijos valdžiai, A.Zakajevas kaltinamas “prisidėjimu prie pastarojo teroro akto Maskvoje ir dar prie kelių kitų nusikaltimų”.

Skirtingi vertinimai

Žymūs čečėnų veikėjai A.Zakajevą vertina prieštaringai. Maskvai ištikimos Čečėnijos administracijos laikinasis vadovas Achmadas Kadyrovas A.Maschadovo asmeninį įgaliotinį vakar apibūdino kaip “tikrą teroristą”.

Tačiau buvęs Rusijos AT pirmininkas Ruslanas Chasbulatovas, kuris niekaip negali būti priskirtas prie A.Maschadovui simpatizuojančių politikų, A.Zakajevo suėmimą pavadino “visišku absurdu”. Eks- spikeris teigė, jog suimtasis yra “žmogus, siekiantis, kad į Čečėniją ateitų taika”.

R.Chasbulatovas sakė neabejojąs, kad “suimtasis netrukus bus paleistas”.

Ir gerokai apstulbino Valstybės Dūmos deputato Aslambeko Aslachanovo, paprastai pritariančio visiems Kremliaus veiksmams Čečėnijoje, nuomonė. Teiginius, kad A.Zakajevas yra teroristas, jis pavadino “grynais paistalais”.

Ginčai

Danijos valdžia, atsipeikėjusi po pirmojo šoko, leidosi į aršų ginčą, ar galima suimtąjį išduoti Rusijai. Vieni politikai mano, kad tai daryti nėra teisinio pagrindo.

Danijos ambasadorius Rusijoje vakar interviu radijo stočiai “Echo Moskvy” sakė, kad išdavimui yra net dvi kliūtys. Mat tarp Rusijos ir Danijos nėra ekstradicijos sutarties. Kita priežastis ta, kad Danija negali išduoti suimtųjų asmenų toms valstybėms, kuriose nepanaikinta mirties bausmė (Rusijoje jos taikymas tik laikinai sustabdytas).

Tačiau Danijos teisingumo ministerijos atstovas vakar nuginčijo ambasadorių ir teigė, jog jokių kliūčių A.Zakajevo išdavimui nėra. Atstovas rėmėsi 1957 metais daugelio valstybių pasirašyta tarptautine konvencija, pagal kurią teisės pažeidėjai turi būti išduoti, jeigu to prašanti valstybė pateiks jų kaltę įrodančius dokumentus.