Puolimo pradžia buvo nesėkminga, numuštas dar vienas sraigtasparnis

Rusijos valdžios nekontroliuojamas elektroninis laikraštis gazeta.ru skeptiškai vertina sekmadienį Čečėnijoje prasidėjusią didelę karinę operaciją. Įsakymas ją pradėti buvo duotas tuoj po įkaitų dramos Maskvoje.

Telekanalas NTV “Mir” nurodė, kad puolime dalyvauja apie 60 tūkstančių Rusijos armijos ir kitų žinybų kariškių. Operacijos pradžia pagal laiką sutapo su dar vieno sraigtasparnio numušimu prie Grozno. Be kitų aštuonių kariškių, žuvo 58-osios armijos vyriausiojo vado pavaduotojas pulkininkas Stanislavas Marzojevas.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas paskelbė, kad planuotas dalies kariuomenės išvedimas iš Čečėnijos atidėtas neribotam laikui.

“Adata” prieš “Mi-8”

Sekmadienį numuštas sraigtasparnis “Mi-8” - devintasis nuo šių metų pradžios ir šeštasis per pastaruosius tris mėnesius. Tai vėl įvyko prie Chankalos, kur prieš savaitę kovotojai irgi numušė “Mi-8”. Tada žuvo keturi kariškiai.

Sekmadienį, kaip ir prieš savaitę, sraigtasparnis numuštas priešlėktuviniu zenitiniu raketiniu įtaisu “Igla” (“Adata”). Šį kartą žuvo devyni kariškiai, tarp jų - 58-osios armijos vyriausiojo vado pavaduotojas pulkininkas Stanislavas Marzojevas.

Čečėnų kovotojai savo kanalais skelbia, kad jie planuoja numušti sraigtasparnius ar lėktuvus, kai į Čečėniją atskris Šiaurės Kaukazo karinės apygardos vyriausiasis vadas generolas Genadijus Troševas ar net generalinio štabo viršininkas armijos generolas Anatolijus Kvašninas.

Sraigtasparnis užvakar buvo numuštas, kai skrido 800 metrų aukštyje. Pirmoji paleista raketa praskriejo pro šalį; antroji pataikė į tikslą.

Kai kurie kariškiai iš Chankalos matė, kaip visa tai įvyko. Kovotojai į sraigtasparnį šaudė iš apgriauto namo, esančio Grozno pakraštyje.

Antrasis įsakymas

Pasak gazeta.ru, gynybos ministro S.Ivanovo praėjusį savaitgalį duotas įsakymas pradėti Čečėnijoje didelį karą - antrasis per dvi savaites. Pirmą kartą buvo įsakyta pulti sukilėlius iš karto po užgrobto teatro pastato šturmo Maskvoje.

Tada į puolamąsias armijos operacijas buvo įtraukti Federalinės saugumo tarnybos ir Vidaus reikalų ministerijos padaliniai.

Kas šiomis dienomis vyksta Čečėnijoje, detalios informacijos neskelbia nei Rusijos kariškiai, nei čečėnų kovotojai, teigia gazeta.ru. Tačiau šis laikraštis iš savo šaltinių sužinojo, kad beveik visoje maištingosios respublikos teritorijoje vyksta didelio masto gaudynės ir kratos.

Tokios akcijos duoda mažai naudos, nes čečėnų kovotojai veikia mažomis grupėmis ir naudoja modernius ginklus. Jų jie nusiperka iš pačių Rusijos kariškių, kurie, visiškai degradavę, parduoda bet ką.

Apie tokius skandalingus faktus ne kartą informavo nepriklausoma Rusijos žiniasklaida, pateikdama net konkrečių asmenų pavardes. Karinė prokuratūra dėl akių iškeldavo baudžiamąsias bylas, kurios būdavo patyliukais nutraukiamos. Pasak NTV “Mir”, “prokurorai, taip elgdamiesi, mano, jog juodinti armiją - neleistina”.

Rusijos specialiosios tarnybos dabar sakosi turinčios duomenų, kad pasipriešinimo judėjimas parengė grupę mirtininkų (iki 15 žmonių), kurie turėtų vienu metu surengti itin drastiškas operacijas. Jų tikslas - sukelti kuo didesnę sumaištį.

Išvedimas atidėtas

Čečėnijos sukilėlių suaktyvėjimas ir jų veiksmų efektyvumas privertė S.Ivanovą žengti, pasak gazeta.ru, “sunkų žingsnį” - paskelbti, kad planuotas dalies karinių pajėgų išvedimas atidėtas neribotam laikui.

Karinės žinybos vadovas savo tokiu žingsniu netiesiogiai pripažino, kad žlugo 1999 metais skelbti Kremliaus planai likviduoti pasipriešinimą per kelis mėnesius.

Anksčiau S.Ivanovas buvo davęs garbės žodį Maskvai ištikimos administracijos vadovui Achmadui Kadyrovui karinę grupuotę, dislokuotą Čečėnijoje, sumažinti iki 22 tūkstančių žmonių. Tačiau, kaip pažymi gazeta.ru, “2003-iuosius Čečėnijoje sutiks 60 tūkstančių Rusijos kariškių”. Šis elektroninis laikraštis konstatuoja, kad, “nepaisant karštligiškų priemonių, apie jokį padėties Čečėnijoje stabilizavimą negali būti nė kalbos”.

Vyks konferencija už skerdynių nutraukimą

Interfax-BNS. Grupė Rusijos teisių gynėjų lapkričio 9-10 dienomis ketina surengti Maskvoje tarptautinę konferenciją “Už karo nutraukimą ir taikos įvedimą Čečėnijos respublikoje”.

Konferencijos iniciatoriai - Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Kovaliovas, Žmogaus teisių gynimo organizacijos “Memorial” vadovas Olegas Orlovas, Andrejaus Sacharovo muziejaus ir visuomeninio centro direktorius Jurijus Samodurovas, taip pat judėjimo “Už žmogaus teises” vykdantysis direktorius Levas Ponomariovas.

S.Kovaliovas žurnalistams sakė, kad organizacinis komitetas mano, jog derybose su Rusijos federaline valdžia turi dalyvauti “Čečėnijos politinių sluoksnių legitiminė dalis”, būtent - Ičkerijos prezidento Aslano Maschadovo atstovai.

Kitas spaudos konferencijos dalyvis l.Ponomariovas pridūrė, jog nors yra pareikšta aiški konferencijos rengėjų pozicija dėl “taikos derybų su Maschadovu”, jie pasiryžę išklausyti visus, kurie turi realių siūlymų, kaip užtikrinti taikų gyvenimą respublikoje, tarp jų - valstybės valdžios atstovus.

Tuo tarpu Rusijos prezidento specialusis atstovas žmogaus teisių ir laisvių bei Čečėnijos respublikos piliečių teisių klausimams Abdul Chakimas Sultygovas kritikavo teisių gynėjus, rengiančius šią konferenciją Maskvoje.

“Organizatoriai noromis ar nenoromis seka pavyzdžiu jėgų, kurios neseniai surengė panašų renginį Kopenhagoje”, - vakar pareiškė prezidento specialusis atstovas.

Jis pažymėjo, jog “neatsitiktinai šią konferenciją numatyta surengti Rusijos ir Europos Sąjungos vadovų susitikimo Briuselyje išvakarėse”.

Jis taip pat mano, kad planuojama konferencija siekiama diskredituoti referendumo ir sąžiningų rinkimų respublikoje idėją.