Savo nuotrauką su Rusijos vėliava paskelbusi mokytoja: V. Putinas turėjo priežasčių

  • Teksto dydis:

Prieš daugiau nei mėnesį vienoje sostinės mokykloje tyliai ramiai abipusiu susitarimu išsiskyrė mokyklos ir prancūzų kalbos mokytojos keliai. Ana sako, kad vadovų akys į ją nukrypo, kai savo nuotraukas socialiniame tinklalapyje papuošė Rusijos vėliavėle. Sako, kad papuošė dėl to, jog vaikų buvo išvadinta ruse, kalbama LNK reportaže.

„Man kilo pyktis ir apmaudas, nes mano tėvas yra Rusijoje, aš esu gimusi Rusijoje. Ta kultūra irgi yra kaip ir mano. Tad tą vėliavėlę įdėjau kaip protesto formą“, – pasakojo buvusi mokytoja Ana Vilkevičiūtė Maščenko.

Šiandien prie Anos nuotraukos feisbuke vėliavėles jau nėra, likęs tik balandis. Bet mokyklos vadovė sako, jog mokytojai aiškintis reikėjo ne dėl nuotraukų socialinėje erdvėje. Esą dar karo Ukrainoje pradžioje mokytoja mokiniams dėstė agresorių pateisinančias teorijas.

„Mokytoja galimai pasisakė palaikydama prorusiškas nuotaikas. Vaikai iš karto apie tai papasakojo. Toliau su mokytoja vyko pokalbis ir iš karto buvo sutarta, kad iš mūsų mokyklos ji išeis“, – kalbėjo Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė.

Mokytoja Ana sako, kad iš tėvų jokių skundų nesulaukė, karui nepritaria ir tikina, kad V. Putino veiksmų nepateisina.

Tą vėliavėlę įdėjau kaip protesto formą.

„Neva sakiau, kad V. Putinas turėjo priežasčių pulti Ukrainą. Dabar negaliu tiksliai pasakyti, ar taip buvo suformuluota, ar ne, bet jis turėjo priežasčių. Tai nereiškia, kad aš tai palaikau. Gal jisai išprotėjo, gal jisai norėjo kokių nors žemių. Logiška, kad čia priežastis. Bet tai visiškai nereiškia, kad jį pateisinu“, – tęsė A. Maščenko.

Mokytoja sako, kad jau anksčiau ketino išeiti iš mokyklos, o kilus konfliktui taip ir padarė. Panaši situacija, kai viena rusų kalbos mokytoja socialinėje erdvėje taškė purvais Ukrainą palaikančias koleges, buvo susiklosčiusi kitoje sostinės mokykloje. Čia taip pat mokytoja išėjo pati.

Vilniuje tirtas ir dar vienas panašus atvejis, bet nerasta įrodymų. Baimindamasi, kad tokių mokytojų, reiškiančių pritarimą karui, rasis daugiau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms leido tokius pedagogus atleisti.

„Mes pateikiame teisės aktus, jų išaiškinimą, kaip derėtų elgtis mokytojams. Kad jie privalo laikytis švietimo įstatymo, darbo etikos ir kas gresia, remiantis baudžiamuoju kodeksu dėl karinės propagandos bei dezinformacijos skleidimo, jei palaikoma Rusijos karinė agresija Ukrainai“, – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Baudžiamasis kodeksas sako, kad tas, kuris palaiko nusikaltimus žmoniškumui, genocidą, juos neigia arba juos šiurkščiai menkina, baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

„Manau, ta pozicija turėjo būti išreikšta gerokai anksčiau. Kas norėjo, tas jau suformavo vienokias ar kitokias pozicijas, depozicijas. Raštas, žinoma, yra geras, suteikia tam tikrą teisėtą įrankį arba ginklą tam tikrose situacijose elgtis taip, kaip priklauso“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Klaipėdoje, kur rusakalbių gyvena daugiausiai, baimintasi dėl įvairių provokacijų ir pasisakymų, bet kol kas nefiksuotas nei vienas atvejis. Vilniaus savivaldybė konsultuojasi su teisininkais ir nori, kad už melą apie karą Ukrainoje mokytojai būtų ne tik atleisti, bet ir negalėtų pagal profesiją įsidarbinti kitur. Ministerija sako nematanti reikalo įteisinti tokio siūlymo.

Mokytoja galimai pasisakė palaikydama prorusiškas nuotaikas. Vaikai iš karto apie tai papasakojo.

„Ar bet kurios kitos mokyklos direktorius norės priimti mokytoją, apie kurią žinos, kad ji užsiima tam tikra veikla, kuri prieštarauja Lietuvos teisės aktams“, – kalbėjo D. Lukas.

Latvijoje karą ir karo nusikaltimus remiantiems gresia dar didesnės sankcijos. Priimtos pilietybės įstatymo pataisos, leidžiančios atimti pilietybę. Teisės ekspertų teigimu, Latvija šias pataisas taikė tik turintiems dvigubą pilietybę. Kalbama, kad taikė jas konkrečiam verslininkui, turinčiam ir Rusijos, ir Latvijos pilietybę. Po Latvijos sprendimo, siūlyta panašiu keliu eiti ir Lietuvai. Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas sako, kad tektų keisti pilietybės įstatymą, tačiau naudos iš to nemato. Esą, piliečių, turinčių dvigubą pilietybę, nėra daug.

„Pilietybės atėmimas neturi vesti į bepilietybę. Asmenų ratas, kurie galėtų turėti dvigubą pilietybę, yra ypač ribotas. Tad nemanau, kad tai yra labai reikalingas ir reikšmingas žingsnis“, – teigė buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių