Londonas būgštauja, kad ES ateityje svarbius nutarimus gali priimti, neatsižvelgdama į jo interesus  

Didžiąją Britaniją užplūdo debatų dėl Europos Sąjungos (ES) ateities banga. Tuo pat metu vyriausybė niekaip negali apsispręsti, ar reikia atsisakyti svaro. Tonio Blero kabinetui taip pat dar neaišku, ar pritarti toms ES reformoms, kurias siūlo Europos Konventas.

Didžiosios Britanijos vyriausybė turi tik vieną aiškią užsienio politikos nuostatą - kova su tarptautiniu terorizmu ir jo rėmėjais turi būti negailestinga.  

Kaip suderinti skirtingus tikslus?  

BBC pažymi, kad vienas labiausiai ES diskutuojamų klausimų - kaip parengti tokią bendrą užsienio politiką, kuri atitiktų visų jos narių interesus. Nors T.Blero vyriausybė dėl požiūrio į Irako problemos sprendimo būdus su Prancūzija ir Vokietija aršiai ginčijosi, vis dėlto ji mano, kad bendrą užsienio politiką suformuoti ne tik galima, bet ir būtina.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Džekas Stro šiuo klausimu Briuselyje pasakė specialią kalbą. Ministro nuomone, ES turi aiškiau apibrėžti savo vaidmenį pasaulio politikoje ir tai padaryti taip, kad jos diplomatija ir gynyba atitiktų ES ekonominę galią. Dvi svarbiausios užsienio politikos kryptys - labai aiškios. Tai - kova su tarptautiniu terorizmu ir masinio naikinimo ginklo platinimu, sakė Dž.Stro.

Pasak ministro, būtų naivu tikėtis, kad bet kokiais klausimais visos šalys sutars be jokių diskusijų. Bet į svarbiausią klausimą - ar ES privalo turėti savo užsienio reikalų ministrą - Londonas kol kas atsako atsargiai; esą ši idėja - įdomi, bet tokio pareigų pavadinimo reikėtų vengti. Londono atstovai taip pat mano, jog nereikia skubėti ir su pačios ES užsienio reikalų ministerijos kūrimu.  

Karšti debatai  

Atsargūs Dž.Stro teiginiai atspindi debatų įkarštį britų salose, kur aršiai ginčijamasi, kokio masto įgaliojimai turėtų būti suteikti ES. Eurovyriausybės priešininkų gretos - gausios, tačiau taip pat aktyvūs ir tie, kurie sako, kad atėjo laikas Britanijai suvokti, jog ji gali klestėti tik vieningoje Europoje, todėl tam tikras funkcijas būtina deleguoti Briuseliui.

Dž.Stro kalba Briuselyje dar labiau išryškino Londono poziciją dėl hipotetinio vyriausiojo eurodiplomato pavaldumo. Britų užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jis turėtų būti pavaldus ES ministrų tarybai, o ne Eurokomisijai.

BBC apžvalgininkas pažymi, kad šis pareiškimas atspindi didžiųjų ES valstybių poziciją. Tuo tarpu mažosios šalys nori, kad dabartiniame plėtros procese ir po jo pagrindiniu smuiku grotų Eurokomisija.

BBC pastebi, kad tokie ginčai paprastai baigiasi nevykusiais kompromisais. Taip gali atsitikti ir šį kartą: ES gali turėti dar vieną valdininką, kuris vadintųsi užsienio reikalų ministru, bet jokios realios valdžios neturėtų.  

Svarbiausias priešas  

Londone šiomis dienomis viešėjo Europos reformų patriarchas, Europos Konvento vadovas Valeris Žiskar Destenas. BBC teigė, kad jis nėra itin jautrus, kai kalbama britams itin skausmingu klausimu: kiek nacionalinio suverenumo galima deleguoti Briuseliui?

Neseniai Eurokonvento vadovas pareiškė, kad Britanija yra savotiška ES atsiskyrėlė, todėl ji gali turėti rimtų problemų, kai reikės priimti naująją ES vidaus ir užsienio politikos doktriną.

Tie, kurie būgštauja, kad po būsimųjų ES reformų Britanija praras savo suverenumą arba jis bus smarkiai apribotas, buvusį Prancūzijos prezidentą seniai vadina didžiausiu britų priešu. Tuo tarpu jau pasigirdo pasiūlymų dėl ES konstitucijos, kurią rengia Eurokonventas, surengti nacionalinį referendumą.

Nacionalinio suverenumo problema svarstoma ne tik Britanijoje. BBC konstatuoja, jog daugumos ES valstybių piliečiai sutinka, kad sudėtingų prieštaravimų tikrai esama. Viena vertus, sprendimus ES po jos plėtros reikia supaprastinti, priešingu atveju ES bus “nedarbinga”. Antra vertus, ne tik britai mano, jog nacionaliniai parlamentai - vienintelė tikrai patikima ir demokratinė institucija.

Į prieštaringas britų nuotaikas vyriausybė priversta atsižvelgti, todėl ir jai pačiai sunku apsispręsti. Bet vienu užsienio politikos aspektu T.Blero kabineto pozicija yra aiški - kova su tarptautiniu terorizmu ir jo rėmėjais turi būti tęsiama.  

Išvien su Vašingtonu  

Laikydamasis šio kurso, kuris visiškai sutampa su JAV kursu, T.Bleras šiomis dienomis piktai įspėjo Iraną neslėpti “Al Qaeda” tinklo narių.

Per spaudos konferenciją Londone T.Bleras praėjusią savaitę sakė, kad Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos tiria pranešimus apie tai, jog Irane veikianti nedidelė Osamos bin Ladeno teroristų tinklo grupelė gali būti atsakinga už savižudžių sprogdintojų išpuolius Saudo Arabijoje, per kuriuos žuvo 34 žmonės, tarp jų - 7 amerikiečiai.

“Irano vyriausybei labai aiškiai pasakėme, kad piktadarių slėpimas mums yra visiškai nepriimtinas”, - sakė britų premjeras. JAV ištikimiausia sąjungininkė - Didžioji Britanija ir toliau palaiko diplomatinius santykius su Iranu, nors Amerika juos seniai nutraukė.

JAV gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas anksčiau pareiškė, kad nėra jokių abejonių dėl kai kurių “Al Qaeda” narių buvimo Irane.

Užsienio politikoje Londonas su Vašingtonu sutaria daug geriau negu su partneriais iš ES. Toks sutarimas kai ką itin šokiruoja.