„Esame labai susirūpinę dėl įrodymų, kad Rusija planavo reikšmingus agresyvius veiksmus prieš Ukrainą, į planus įtrauktos pastangos destabilizuoti Ukrainą iš vidaus, taip pat didelio masto karinės operacijos“, – sakė A. Blinkenas po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Rygoje, kaltindamas Maskvą sutelkus „dešimtis tūkstančių papildomų kovinių pajėgų“ narių prie sienos.

Jo teigimu, panašus Maskvos veiksmų scenarijus buvo stebimas ir 2014 metais, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, taip pat pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.

„Jie (Rusija) paspartino dezinformacijos sklaidą, vaizduodami Ukrainą kaip agresorę, siekdami pateisinti planuojamus karinius veiksmus“, – kalbėjo A. Blinkenas.

Jis nurodė, kad pastarosiomis savaitėmis smarkiai padaugėjo propagandos prieš Ukrainą socialiniuose tinkluose – „iki tokio lygio, koks paskutinį kartą buvo pastebėtas prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2014 metais“.

Vis dėlto A. Blinkenas teigė nežinantis, ar Rusijos lyderis priėmė sprendimą įsiveržti į Ukrainą, tačiau, jo nuomone, Maskva sutelkė išteklius, kurie, jei būtų priimtas atitinkamas sprendimas, leistų greitai pradėti tokią operaciją.

A. Blinkenas, ketvirtadienį Švedijoje susitiksiantis su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu, tvirtino, kad „diplomatija yra vienintelis atsakingas būdas išspręsti šią potencialią krizę“.

Tačiau jis perspėjo, kad Maskva sulauks „toli siekiančių ir ilgalaikių pasekmių“, jei imsis bet kokios agresijos.

„Mes aiškiai nurodėme Kremliui, kad reaguosime ryžtingai, įskaitant daugybę didelio poveikio ekonominių priemonių, kurių anksčiau nenaudojome“, – pridūrė amerikiečių diplomatijos vadovas.

JAV valstybės sekretorius taip pat tvirtino, jog NATO sąjungininkės „užtikrina, kad Ukraina turėtų priemonių apsiginti“.

Be to, jis sakė, kad Aljansas „pažiūrės, ką jam reikia daryti tolesnės Rusijos agresijos atveju, savo gynybai sustiprinti“, kalbant apie pajėgų stiprinimą rytiniame NATO flange.

Rusija įnirtingai neigia planuojanti įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą.

Be to, Maskva trečiadienį apkaltino Ukrainą dešimčių tūkstančių karių telkimu šalies rytuose, didėjant susirūpinimui dėl eskalacijos.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino rengti tiesiogines derybas su Rusija, kad būtų užbaigtas jau aštuntus metus besitęsiantis karas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose.