Dabar parduotą kardą Napoleonas užsakė pagaminti Versalio manufaktūroje, kai 1802–1803 m. ėjo pirmojo konsulo pareigas.

Jis jį išlaikė iki savo valdymo pabaigos ir tada perdavė savo patikėtiniui Emmanueliui de Grouchy, kurį pakėlė į maršalus. Nuo tada kardas priklausė šio šeimai.

Kas įsigijo kardą, neskelbiama.

Yra dar vienas, kone identiškas, šio kardo egzempliorius, kuris saugomas Ermitaže Sankt Peterburge.

Pastaraisias metais aukcionuose vis parduodami Napoleonui priklausę daiktai.

Pernai Prancūzijoje už 1,9 mln. eurų parduota dvikampė skrybėlė.

Be skrybėlės tuomet buvo parduota ir Napoleono plaukų sruoga bei nosinė.

Interesantams taip pat buvo siūlomos pirštinės ir marškiniai, kuriuos Napoleonas esą dėvėjo Šventosios Elenos saloje.

Korsikoje gimęs Napoleonas Bonapartas, būdamas 51-erių, 1821-aisiais mirė Šventosios Elenos saloje Atlanto vandenyne, kur buvo ištremtas.

Prancūzijoje jį kai kas laiko reformatoriumi ir svarbių institucijų kūrėju.

Tačiau kritikai kaltina jį autoritariniu valdymu ir vergovės sugrąžinimu kolonijose 1802 metais.