Tragedija kirto per reitingus
Tarp pravardžių, kuriomis vadinamas P. Sánchezas, yra ir „El Resistente“ – Atsparusis. Jis atspindi neįtikėtiną šio diplomuoto ekonomisto politinį gajumą. 2016 m. savos partijos elito nušalintas nuo lyderio pareigų, po metų jis vėl sugrįžo turėdamas visuotinį palaikymą. 2018 m. jis pirmą kartą šalies istorijoje sėkmingai inicijavo nepasitikėjimo votumą ir nuvertė korupcijos skandalo sukrėstą konservatorių Vyriausybę. Po triuškinamo pralaimėjimo regioniniuose rinkimuose 2023 m. P. Sánchezas sužaidė va bank – paskelbė pirmalaikius rinkimus ir laimėjo. 2024 m., kilus skandalui dėl jo šeimos narių veiklos, P. Sánchezas penkioms dienoms sustabdė veiklą, o po masinių rėmėjų mitingų grįžo pareiškęs, kad kovos dar stipriau.
Tačiau vargu, ar prieš mėnesį skelbdamas pirmalaikius rinkimus jis galėjo numatyti, kad aplinkybės susiklostys taip blogai.
Spalio 28 d. Toledo provincijoje įvykusi 69 žmonių gyvybes nusinešusi geležinkelio katastrofa sudavė skaudų smūgį ne tik projektui „Alta Velocidad Española“ (akronimas AVE reiškia paukštį), kuris nuo 1992 m. laikytas Ispanijos progreso simboliu, bet ir socialistų Vyriausybės įvaizdžiui.
Pirmosios po katastrofos apklausos rodo, kad rinkėjai atsakingu dėl nelaimės laiko P. Sánchezą ir jo Ispanijos socialistų darbininkų partiją (PSOE). Laikraščio „El Mundo“ apklausos duomenimis, PSOE palaikymas nukrito žemiau 25 proc. Interneto portalo „El Español“ duomenimis, parama konservatyviajai Liaudies partijai (PP) ir dešiniajai populistinei partijai „Vox“ kartu šiandien parlamente garantuotų daugiau kaip 200 vietų iš 350.
Po triuškinamo pralaimėjimo regioniniuose rinkimuose 2023 m. P. Sánchezas sužaidė va bank – paskelbė pirmalaikius rinkimus ir laimėjo.
Iki traukinio katastrofos P. Sánchezui ir jo kairiajam koalicijos partneriui „Sumar“ buvo svarbiausia skleisti optimizmą ir sumažinti atotrūkį iki opozicinės PP. Iki nelaimės PSOE populiarumas svyravo tarp 25,5–28 proc., PP ją lenkė 4–6 procentiniais punktais; prieš metus skirtumas buvo vos 1–4 procentiniai punktai. Du dekretai, susiję su būsto problemomis, dėl kurių Vyriausybei spalio pradžioje nepavyko susitarti, galiausiai buvo priimti. Ketinta dar prieš lapkričio 29-ąją vyksiančius rinkimus duoti piliečiams saldainių – padidinti minimalią algą ir pensijas.
Tačiau drama kelyje netoli Madrido sumaišė kairiųjų ir aštuonerius metus, ilgiausiai naujausioje Ispanijos istorijoje, valdžiusio premjero kortas. Publicistai pastebi: ispanai nepasitiki ne tik valdančiaisiais, bet ir valstybe apskritai. Juolab kad priežasčių – visa virtinė.
Nesėkmių periodas
Pastarąsias vasaras šalyje siautėja miškų gaisrai. Prieš dvejus metus per potvynius Valensijoje žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Tyrimas parodė, kad tiek mirčių buvo galima išvengti, jei civilinės saugos tarnybos ir regiono valdžia būtų laiku išsiuntusi skubius įspėjimus į gyventojų mobiliuosius telefonus ir anksčiau pradėjusi evakuaciją. Ką jau kalbėti apie nedovanotiną statybų chaosą: dėl nereguliuojamos urbanizacijos, netinkamo drenažo ir inžinerinės hidrologijos sprendimų liūtys sukėlė neadekvačiai stiprius potvynius.
Pernai balandį visame Pirėnų pusiasalyje sutriko elektros tiekimas – iki šiol buvęs didžiausias tokio masto įvykis visoje Europoje. Vėliau ekspertų komisijos nustatė, kad avariją sukėlė techninės valdymo klaidos ir prastas infrastruktūros koordinavimas. Sausį Andalūzijoje dėl geležinkelio defekto – lūžo nekokybiškai suvirintos skersinės – susidūrus dviem greitiesiems traukiniams žuvo 46 žmonės, kone 300 buvo sužeisti.
Šiemet liepos pabaigoje daugiau kaip 80 tūkst. migrantų kelioms savaitėms sukėlė chaosą ispaniškoje Seutoje – eksklave Šiaurės Afrikoje. Iš dalies keliasdešimt tūkstančių marokiečių antplūdį išprovokavo P. Sánchezo migracijos politika.
Retėja palaikymo komanda
Tarp šių įvykių įsiterpė kaltinimai premjero aplinkai. Kitais metais turėtų prasidėti Begoñios Gómez, P. Sánchezo sutuoktinės, teismas, kuriame ji kaltinama prekyba įtaka ir valstybės lėšų švaistymu.
Buvęs susisiekimo ministras, P. Sánchezo patikėtinis José Luisas Ábalosas už korupciją pandemijos metu buvo nuteistas kalėti 24 metus. Atliekami tyrimai ir dėl P. Sánchezo brolio Davido Sánchezo bei buvusio PSOE sekretoriaus Santoso Cerdáno veiklos.
Po sumaišties Seutoje kilusi protesto banga dėl madridietės Maricarmen Abascal iškeldinimo iš nerinkos sąlygomis nuomojamo būsto suteikė P. Sánchezui naują galimybę – paskelbdamas išankstinius rinkimus jis būsto klausimą pavertė pagrindine savo rinkimų kampanijos tema. Tačiau 87-erių moteris mirė nespėjusi pasidžiaugti sugrįžimu į senąjį būstą, o ispanų įniršį jau netrukus pakeitė gedulas, kuris ne tik dar labiau sustiprina nepasitenkinimą valdžia, bet ir kerta P. Sánchezui į paširdžius: kritikos strėlės sminga į susisiekimo ministrą Óscarą Puente. Jis – ne tik vienas artimiausių P. Sánchezo patikėtinių, bet ir pagrindinis socialistų veidas naujajame rinkimų lauke – socialiniuose tinkluose.
Praėjusį rugpjūtį, atostogų mėnesį, nebuvo nė dienos, kad aštrialiežuvis buvęs Valjadolido meras nepaskelbtų įrašo socialiniame tinkle „X“. Neseniai Ó. Puente, komentuodamas Lulos pergalę Brazilijos prezidento rinkimuose, gyrėsi „moraliniu kairiųjų pranašumu“. Tačiau šiandien jis turi rinktis kitokią komunikacijos leksiką ir temas.
Ó. Puente atsakomybės sričiai teko dvi sunkios traukinių katastrofos per vienus metus. Jau po sausį Andalūzijoje įvykusio tragiško susidūrimo, nusinešusio 46 gyvybes, ispanai reikalavo jį trauktis. Po naujos avarijos daugiau kaip 1 tūkst. demonstrantų susirinko prie jo ministerijos Madride, vadino politiką „žudiku“, „El Mundo“ apklausose net 41 proc. socialistų rėmėjų rėmė jo atsistatydinimo idėją. Neatlaikęs spaudimo Ó. Puente ne tik paliko postą, bet ir pranešė nedalyvausiantis ir parlamento rinkimuose. Pasitraukti buvęs politinio orumo ir atjautos aukoms klausimas.
P. Sánchezas nebegali remtis ir buvusiu socialistų ministru pirmininku José Luisu Rodríguezu Zapatero: jam iškelta korupcijos byla dėl pasipelnymo per pandemiją.
Išbandymai dar nesibaigė
Konservatyvioji PP dabar laikosi nebe tokios agresyvios, kaip anksčiau, o valstybiškai atsakingos laikysenos. Jos pirmininkas Alberto Núñezas Feijóo kalba apie „sisteminę nesėkmę“. Ispanijoje viskas veikia vis prasčiau, nes trūksta vadybos ir infrastruktūros priežiūros.
„Traukiniai nuvažiuoja nuo bėgių dėl tos pačios priežasties, dėl kurios gatvėse pilna duobių, sunku rasti būstą arba sutrinka elektros tiekimas“, – opozicijos lyderis sakė laikraščiui „La Vanguardia“. Pirmadienį jis dar kartą patvirtino, kad tapęs Vyriausybės vadovu išleis 300 mlrd. eurų, kad sutvarkytų apgailėtinos būklės Ispanijos infrastruktūrą.
Kokia bloga geležinkelio infrastruktūra, neslėpė ir Ó. Puente, neseniai pareiškęs, kad dėl remonto darbų tektų 1–2 metams uždaryti greitųjų traukinių liniją tarp Madrido ir Barselonos, vieną svarbiausių šalies ekonominių arterijų. Po AVE katastrofos linija į Andalūziją traukinių eismas sustabdytas neribotam laikui. Dėl vis didėjančio nepasitikėjimo geležinkeliais vis daugiau žmonių renkasi autobusus, lėktuvus ir automobilius.
Ne kartą pinigų papildomoms išlaidoms biudžete neradęs, net išsiderėjęs nevykdyti NATO partnerių susitarimo dėl 5 proc. gynybai, P. Sánchezo kabinetas dabar privestas gerokai paišlaidauti. Antradienį Vyriausybė priėmė priemones geležinkelių transporto saugumui gerinti ir patvirtino 30 mln. eurų pagalbos paketą nukentėjusiesiems ir žuvusiųjų artimiesiems.
Žuvusiųjų (trylikos iš jų tapatybė nustatyta tik pagal DNR) šeimoms bus išmokėta po šiek tiek daugiau nei 72 tūkst. eurų, sužeistiesiems – 2,4–84 tūkst. eurų.
Nepagrįstas pesimizmas
Manoma, kad pastarojo meto incidentai ir nelaimės sustiprino nepagrįstą ispanų pesimizmą, abejojimą savo šalies funkciniais gebėjimais.
Ispanija yra sparčiausiai auganti ekonomika tarp didžiųjų ES valstybių. Tačiau dauguma šalies gyventojų įsitikinę priešingai. Beveik 70 proc. ispanų mano, kad jų šalies ekonomika auga lėčiau nei ES vidurkis. Tai paaiškėjo šią savaitę paskelbus tyrimų instituto „40dB“ apklausos rezultatus. Apklausą užsakė laikraštis „El País“ ir radijo stotis „Cadena SER“. Net tarp valdančiosios PSOE šalininkų pesimistų yra daugiau nei optimistų.
Tokios nuotaikos palankios didžiausioms šalies profesinėms sąjungoms, pakvietusioms trečiadienį surengti pirmąjį nuo 2012 m. visuotinį streiką ir pasiūliusioms jam šūkį „Atlyginimai, būstas ir kainos“. Tačiau šiai idėjai pritarė anaiptol ne visi.
Kai kurios profesinės sąjungos, pvz., atstovaujančios viešojo sektoriaus darbuotojams, pareiškė nenorinčios sukurti įspūdį, kad prieš pat rinkimus jos remia konkrečias politines partijas.
Nepalankios aplinkybės
Kol kas nėra iki galo ištirtos tragedijos tarp Moros ir Orgaso, kai į privataus vežėjo „Iryo“ traukinį rėžėsi beveik 200 km/h greičiu lėkęs valstybinės geležinkelių bendrovės „Renfe“ traukinys „AVE 2080“, priežastys.
Ispanijos AVE technologija iki šiol buvo laikoma viena geriausių pasaulyje: Saudo Arabijoje ispaniškasis „Haramain Express“ veža piligrimus į šventuosius Mekos ir Medinos miestus.
Tuoj po nelaimės tuometinis susisiekimo ministras prabilo apie „žmogiškąją klaidą“ už tai atsakingame Madrido valdymo centre. Jau netrukus Ispanijoje pasirodė pokalbių tarp valdymo centro ir traukinių mašinistų įrašai, leidžiantys įtarti tokią klaidą. Geležinkelių darbuotojai ir opozicija apkaltino Vyriausybę, kad ši pati paviešino įrašus ir skubotai ieško atpirkimo ožio.
Aišku viena: sutrikus kelių traukinių eismo valdymo sistemos LZB kompiuterių darbui, lemtingus nurodymus davė Madrido valdymo centras. LZB, turinti užtikrinti, kad traukiniai automatiškai sustotų, jeigu nepaisoma signalų arba viršijamas leistinas greitis, veikė nuo 1992 m. Šiemet jos veikla jau buvo sutrikusi bent 170 kartų – anot Ó. Puente, kiek ir kitos analogiškos sistemos Europoje.
Nelaimės dieną 8.30 val. sutrikus Madrido Atočos geležinkelio stoties valdymo centro valstybinės infrastruktūros valdytojos „Adif“ darbui per 23 minutes taip ir nepavyko laiku imtis veiksmų padėčiai suvaldyti. Iki šiol skelbiama, kad Atočos stoties traukinių eismo reguliuotojas nurodė AVE traukinio mašinistui laikytis netinkamo saugumo protokolo. Jis liepė taikyti „LZB 4“ režimą, leidžiantį šiame ruože važiuoti didžiausiu 200 km/h greičiu. Tai matyti, be kita ko, iš laikraščio „El País“ atliktos įvykių rekonstrukcijos. Tačiau sutrikus informacinių technologijų sistemai privaloma taikyti „LZB 3“ režimą. Tuomet traukinys turi važiuoti taip lėtai, kad mašinistas galėtų orientuotis pagal matomą kelio ruožą ir prireikus sustabdyti traukinį prieš kliūtį. Važiuojant 200 km/h greičiu, stabdymo kelias siekia nusidriekia iki 4 km. Be to, valdymo centre buvo manoma, kad „Iryo“ traukinys ne stovi, bet važiuoja bent 40 km/h greičiu.
Atlikta detali „Iryo“ traukinio juodosios dėžės analizė atskleidė dramatiškas minutes prieš susidūrimą. Likus penkiolikai minučių iki avarijos (8.38 val.), „Iryo“ traukinys automatiškai sustojo. Jo mašinistė kelis kartus nesėkmingai bandė susisiekti su Atočos valdymo centru, tačiau niekas neatsiliepė. Kai centre galiausiai atsiliepta, jai buvo nurodyta išjungti ir vėl įjungti traukinio LZB sistemą. Jai to padaryti nepavyko, todėl nuo 8.51 val. jai telefonu jau padėjo bendrovės techninės priežiūros specialistai.
Smūgis įvyko tiksliai 8.53 val. Renfe „AVE“ traukinys į „Iryo“ galą rėžėsi taip stipriai, kad nuo smūgio jėgos 500 t „Iryo“ traukinys per tris sekundes išvystė 47 km/h greitį, o jo trečiasis vagonas tiesiog apsivertė ant šono.
Atočos valdymo centro darbuotojai skundėsi nuolatiniu darbuotojų trūkumu ir pamainų maratonais. „El Confidencial“ duomenimis, valstybinė geležinkelių avarijų tyrimo komisija dar pernai nustatė dažnus pažeidimus, susijusius su saugumo protokolų paisymu palaikant ryšį tarp traukinių mašinistų ir eismo reguliuotojų.
Pasenusi LZB sistema kelyje Madridas–Sevilija jau seniai turėjo būti pakeista modernesne Europos traukinių eismo valdymo sistema ERTMS, kuri veikia visose kitose Ispanijos greitųjų traukinių linijose. Privačios geležinkelių bendrovės „Iryo“ generalinis direktorius Fabrizio Favara dar spalio pradžioje Ispanijos Senate skundėsi dažnais LZB sistemos gedimais, dėl kurių vėluodavo traukinių eismas.
Jau po sausio tragedijos Andalūzijoje prasidėjo diskusija, ar Ispanija pakankamai investuoja į beveik 4 tūkst. km ilgio greitųjų geležinkelių tinklo priežiūrą. Europos Komisijos duomenimis, 2022 m. Ispanija kiekvieno geležinkelių tinklo kilometro priežiūrai skyrė 95 860 eurų. Tai – pusė ES vidurkio. Vėliau išlaidos padidėjo, tačiau išaugo ir keleivių skaičius, nes liberalizavus greitųjų traukinių eismą rinkoje atsirado privačių konkurentų. Oficialiais duomenimis, praėjusiais metais greitaisiais traukiniais keliavo 44,5 mln. keleivių – dvigubai daugiau nei 2019 m.
Vyriausybės paskelbė, kad traukinių reisų tarp Madrido ir Sevilijos skaičius bus sumažintas tol, kol pradės veikti ERTMS. Be to, jeigu iki šiol naudota LZB sistema sugestų, valdymo centre nurodymus mašinistams nuo šiol turės patikrinti ir patvirtinti dar vienas darbuotojas.
Ieško sukčiavimo apraiškų
ES pradėjo tirti galimą ES lėšų, skirtų Ispanijos geležinkelio linijai Madridas–Sevilija atnaujinti, panaudojimą ne pagal paskirtį. Panašus tyrimas dėl to paties geležinkelio ruožo buvo pradėtas dar kovą, po kitos avarijos pietinėje Andalūzijos provincijoje, nusinešusios 46 žmonių gyvybes.
Europos prokuratūra (EPPO) atliko tyrimo veiksmus Geležinkelių infrastruktūros administracijoje (ADIF), Valstybinėje geležinkelių saugos agentūroje (AESF) ir Ispanijos Audito rūmuose.
Aiškinamasi, ar galėjo būti sukčiaujama panaudojant ES lėšas, skirtas saugos, signalizacijos, ryšių sistemoms atnaujinti ir modernizuoti. Europos prokuratūra pranešė, kad šią informaciją išimties tvarka paskelbė dėl didelio visuomenės susidomėjimo, bet daugiau šiuo metu neatskleis.
(be temos)
(be temos)