Ar Baltijos šalys taps saugesnės?

Šiandien, prasidedant istoriniam NATO viršūnių susitikimui, Lietuva ir jos kaimynės gali džiaugtis svarbiu diplomatiniu laimėjimu.

Gins devynios divizijos

Po 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konflikto, kai ES ir NATO neturėjo bendros pozicijos dėl šio karo, Baltijos šalyse pasklido galimos karinės grėsmės nuojauta ir būgštavimai, kad saugumą garantuojančios organizacijos užpuolimo atveju nesiims ryžtingų veiksmų. Net menkiausia tikimybė, kad Baltijos šalys bus paliktos likimo valiai, vertė ieškoti papildomų saugumo garantų.

NATO partneriai ilgą laiką tvirtino, kad saugumui užtikrinti pakanka Šiaurės Atlanto aljanso sutarties 5-ojo straipsnio, kuriame įtvirtintas kolektyvinės gynybos principas. Tačiau mažųjų Aljanso šalių diplomatinės pastangos nenuėjo veltui.

NATO per šiandien prasidedantį viršūnių susitikimą Lisabonoje rengiasi patvirtinti įsipareigojimus Baltijos šalių gynybai. Diplomatiniai šaltiniai patvirtino, kad Aljansas jau parengė Baltijos šalių gynybos planus.

Pareigūnai šiuos dokumentus komentuoti atsisako, tačiau kai kurias slaptų Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planų detales šį mėnesį paviešino Lenkijos dienraštis "Gazeta Wyborcza".

Leidinys pranešė, kad Lenkijos užpuolimo atveju NATO planuoja sutelkti devynias divizijas: keturias iš Lenkijos, kitas – iš Vakarų Europos šalių, tarp jų Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir JAV dalinius. Neoficialiais duomenimis, Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos operacijas koordinuotų NATO Jungtinių pajėgų štabas, įsikūręs Nyderlandų mieste Brunsume.

Draudimo polisas

Kai kalbama apie grėsmes Lietuvai, į galvą pirmiausia ateina Rusija. Nors didžioji kaimynė šiandien stiprina bendradarbiavimą su Vakarais, Baltijos šalių gynybos planas vis tiek yra labai svarbus, kaip teigia ekspertai.

"Kelia Rusija grėsmę ar nekelia jos, NATO gynybos planas Baltijos šalims yra geriau negu jokio plano, – dienraščiui sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Kęstutis Paulauskas. – Toks planas savaime yra vertingas kaip bendra atgrasinimo priemonė, nes tai yra žinutė bet kokiam potencialiam priešui, kad NATO yra suplanavusi ir pasirengusi bendromis pastangomis ginti savo nares.

Prisiminkime, kad dar prieš priimant Baltijos valstybes į NATO Vakarų spaudoje buvo svarstomas klausimas, ar Baltijos šalis apskritai įmanoma apginti dėl jų geografinės padėties. Šia prasme šis NATO sprendimas reiškia, kad "taip, įmanoma" ir kad "ginsime, jeigu prireiks". Tai yra savotiškas draudimo polisas blogiausio atvejo scenarijui. Greičiausiai jo panaudoti nereikės, bet vis tiek geriau jį turėti."

Maskva gaus kompensaciją?

Politologai teigia, kad Maskvai Baltijos šalių gynybos planas neturėtų patikti.

"Rusijos reakcija, mano nuomone, turėtų būti nepalanki Baltijos šalių gynybos planams, nepaisant deklaruojamos draugystės, nes gynybos planai paprastai apima ne tik veiksmus galimos agresijos atveju, bet ir atitinkamą priemonių išdėstymą, garantuojantį greitą ir sėkmingą plano įgyvendinimą, – dienraščiui aiškino Vytauto Didžiojo universiteto ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė. – NATO ginkluotosios pajėgos netoli Rusijos sienų yra opus klausimas Maskvai, nors dar 2007 m. pati Rusija pasitraukė iš Konvencinės ginkluotės Europoje sutarties, reguliavusios geografinį ginkluotųjų pajėgų kiekybinį ir kokybinį išsidėstymą Europoje."

Pasak ekspertės, mainais Rusija iš NATO tikriausiai gaus kokią nors strateginę ar politinę kompensaciją.

"Taip, pavyzdžiui, įvyko 2002 m. gegužę steigiant NATO ir Rusijos tarybą, kurioje Rusijos sprendžiamasis balsas prilygsta Aljanso narių balsams – tai tapo tam tikra kompensacija už NATO plėtrą Rusijos sienų link. Tačiau, nepaisant gynybos planų, mano nuomone, susiklosčiusi situacija "tarp draugystės ir konfrontacijos" Lietuvai ne itin palanki: kai pagrindinius Europos saugumo klausimus vėl imasi spręsti didžiosios valstybės, mažosioms valstybėms lieka tik menkas vaidmuo, o šiuo klausimu istorija yra labai negailestinga", – reziumavo R.Budrytė-Kvietkauskienė.