Prieš žydus nukreiptus išpuolius Vakarų Europoje tariamai provokuoja Izraelio politika  

Žiniasklaida vos ne kasdien praneša apie naujus antisemitų išpuolius Senajame žemyne. Šeštadienį Paryžiaus priemiestyje ugnis prarijo žydų mokyklą. Viena didžiausių Vokietijos partijų buvo priversta griežtai nubausti savo narį, skelbusį samprotavimus, priešiškus žydams. Vokietijos vyriausybė atleido iš pareigų aukšto rango kariškį, kuris solidarizavosi su tuo pačiu antisemitiškai nusiteikusiu politiku.  

Mokykla padegta  

Prancūzijoje vis labiau galvą keliantis antisemitizmas visu baisumu išryškėjo šeštadienį, kai Paryžiaus priemiestyje ugnis prarijo žydų mokyklą. Ekspertai nustatė, kad ji buvo padegta, ir net dviejose vietose. Laimei, niekas nežuvo.

Oficialusis Paryžius pažadėjo piktadarius surasti ir juos griežtai nubausti. Bet Prancūzijos žydų organizacijos priekaištavo, kad valdžia pernelyg lėtai reaguoja į antisemitinius išpuolius.

Tuo tarpu kai kurie Prancūzijos politikai mano, kad antisemitizmą provokuoja Izraelio, neleidžiančio įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę, politika. Statistika liudija, kad Prancūzijos žydams dažniausiai keršija arabai.

Prancūzijos valdžia pastaruoju metu ėmėsi ryžtingiau kovoti su antisemitizmu. Po gaisro Paryžiaus priemiestyje prezidentas Žakas Širakas ėmėsi asmeniškai kontroliuoti šio incidento tyrimą.  

Nubausti politikas ir kariškis  

Antisemitų suaktyvėjimas kelia rūpesčių ir Vokietijos valdžiai. Šioje šalyje, kuri vis dar jaučia kaltę dėl žydų naikinimo Antrojo pasaulinio karo metais, prieš antisemitus imamasi itin griežtų priemonių, net ir tuo atveju, jeigu jie tik reiškia savo mintis.

Šio mėnesio pradžioje pareigų neteko elitinio desantininkų dalinio vadas, savo ruožtu liaupsinęs parlamentarą, kurio kalbos sukėlė pasipiktinimą ir buvo imtos interpretuoti kaip holokausto nuvertinimas.

Gynybos ministras Pėteris Štrukas įsakė atleisti brigados generolą Reinhardą Giuncelį, kuris parašė konservatorių parlamentarą Martiną Homaną remiantį laišką. Minėtas parlamentaras tvirtino, kad žydai galėtų būti laikomi tokiais pat “nusikaltėliais” kaip ir vokiečiai.

M.Homanas spalio pradžioje rinkimų apygardoje pareiškė, kad masinėse žudynėse, kurios Rusijoje vyko per 1917 metų revoliuciją, daugiausiai dalyvavo žydų kilmės bolševikai, todėl žydus, kaip ir vokiečius, būtų galima vadinti “nusikaltėliais”.

Dėl šio pareiškimo M.Homanas sulaukė priekaištų tiek iš žydų bendruomenės lyderių, tiek iš pagrindinių politinių partijų, tarp jų ir opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos (KDS), kuriai pats priklauso, atstovų.

Skandalą sukėlęs politikas galiausiai buvo pašalintas iš KDS.  

Kulminacija - Stambule  

Tačiau bene šiurpiausia forma antisemitizmas pasireiškė Stambule, kur šeštadienį piktadariai atakavo dvi sinagogas.

Reaguodamas į tai, visame pasaulyje už žydų teises kovojančios organizacijos - Simono Vyzentalio centro - įkūrėjas ir vadovas Marvinas Hyras išpuolius Stambule ir mokyklos padegimą Paryžiaus priemiestyje pavadino “ilgalaikės radikalių grupuočių strategijos, kurios tikslas - išvyti iš Europos visus žydus, dalimi”.

Centro vadovas apkaltino Europos žiniasklaidą vienpusiškai ir aštriai kritikuojant Izraelį, dėl to žydai tampa išpuolių objektu.  

Blogį reikia sustabdyti  

Nors ir kritikuojama, Vakarų Europos žiniasklaida pastarosiomis dienomis antisemitizmo problemą nagrinėja vis dažniau.

Britų “The Guardian” redakciniame straipsnyje pateikė Didžiosios Britanijos vyriausiojo rabino Džonatano Sakso žodžius, jog “blogis triumfuoja tik tada, kai žmonės, įskaitant ir dorus, nieko nedaro, kad jį sustabdytų”. Todėl laikraštis klausia, kodėl liberaliojo Senojo žemyno beveik nejaudina antisemitizmo plitimas.

Prancūzijoje per protesto prieš karą Irake demonstraciją jos dalyvius žydus žiauriai sumušė kiti demonstrantai. Analogiškai buvo ir per žygius už taiką Londone.

Neturėjo reikšmės tai, kad demonstrantai žydai pakėlė savo balsą prieš karą Irake ir kritikavo Izraelio vyriausybę, skriaudžiančią arabus. “Jie buvo mušami tik už tai, kad jie - žydai”, - tvirtina “The Guardian”.  

Kritikuojami tie, kurie nukentėjo  

Antisemitizmo temą nagrinėja ir laikraštis “Daily Telegraph” savo redakciniame straipsnyje, pavadintame “Kvailių liberalizmas”. Jame nurodoma, kad viename britų laikraščių po išpuolių Stambule pasirodė Otomanų imperijos specialisto Fiachro Gibsono nuomonė, kurioje autorius teigė, kad “per pastaruosius 500 metų pasaulyje nebuvo didesnės grėsmės, negu ta, kurią kelią Izraelis”.

“Kas atsitiko su liberalia Europos žiniasklaida, jeigu ji kritikuoja ne taikių žmonių skerdynių Stambule organizatorius, o Turkijos sąjungininką - Izraelį”, - klausia laikraštis.

Izraelio atstovams labai nepatiko, kai Malaizijos premjeras islamo šalių lyderių susitikime išdėstė savo teoriją, pagal kurią pasaulį valdo žydai, o šioms mintims forumo dalyviai draugiškai plojo, bet Vakarų lyderiai tylėjo.

Europoje vis labiau plinta nuomonė, kad dėl antisemitų aktyvėjimo kaltas pats Izraelis. “Bet kaltinti auką - reiškia teisinti nusikaltėlį. Tragedija Stambule turi tapti Europai skaudžia pamoka”, - įspėja “Daily Telegraph”.