Analizės autoriai Guntramas Wolffas (Guntramas Volfas) ir Aleksandras Burilkovas pateikė pirminius skaičiavimus dėl papildomos ginkluotės ir karių, kurių reikėtų Europai apsiginti, jei JAV iš tikrųjų pasitrauks iš Europos.

Ukraina reikalauja, kad pagal bet kokį susitarimą dėl karo pabaigos jai būtų suteiktos garantijos, kurios užtikrintų, kad Rusija negalės vėl apsiginkluoti ir pulti.

Britų leidinys „The Financial Times“ (FT), remdamasis neįvardytais šaltiniais, pirmadienį buvo pranešęs, jog Europos pareigūnai nuogąstauja, kad JAV atsitrauks iš Baltijos šalių ar toliau į Vakarus esančių šalių.

Europos poreikiai

Rusijos kariuomenei karas Ukrainoje kainavo brangiai. Tačiau Kremliui plačiai sutelkus visuomenę ir pramonę, Rusijos kariuomenė dabar yra gerokai didesnė, labiau patyrusi ir geriau aprūpinta nei pajėgos, kurios įsiveržė į Ukrainą 2022-aisiais, rašo analizės autoriai.

NATO, Vokietijos, Lenkijos, Lenkijos, Danijos ir Baltijos šalių vertinimais, Rusija gali būti pasirengusi vėl pulti per 3–10 metų. Tai gali įvykti ir anksčiau, ypač žinant, kad 2025-ųjų rugsėjį Baltarusijoje vyks bendros Minsko ir Maskvos karinės pratybos „Zapad“ („Vakarai“). Jos pademonstruos Rusijos gebėjimą net karo metu rengti plataus masto karines pratybas, teigiama analizėje.

Anot autorių, pirmasis Europos prioritetas – toliau remti Ukrainą, mat patyrusi Ukrainos kariuomenė šiuo metu yra veiksmingiausia atgrasymo priemonė nuo Rusijos puolimo prieš Europos Sąjungą (ES).

Jei Ukraina nuspręstų, kad JAV ir Rusijos susitarimas dėl karo užbaigimo bus nepriimtinas, pavyzdžiui, dėl to, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino taikos garantijos nėra patikimos, Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai papildomų ginklų, kad jos koviniai pajėgumai išliktų tokie patys, kokie yra dabar.

Analizėje rašoma, kad daug sudėtingesnis scenarijus Europai būtų mažai tikėtinas taikos susitarimas, kuriam Ukraina pritartų. Tokiu atveju Rusija greičiausiai ir toliau didintų savo karinę galią, todėl, atsižvelgiant į dabartinę Rusijos produkciją, per labai trumpą laiką galėtų mesti didžiulį karinį iššūkį visai ES. Blokas ir jo sąjungininkės, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK) ir Norvegiją, turėtų nedelsdamas masiškai paspartinti savo karinių pajėgų stiprinimą.

Šiuo metu NATO karinių planų rengėjai daro prielaidą, kad, Rusijai užpuolus Europos NATO šalį, Europoje dislokuotus 100 tūkst. JAV karių greitai papildytų iki 200 tūkst. papildomų JAV karių, kurie būtų sutelkti į geriausiai Rytų Europos mūšio laukui pritaikytus JAV šarvuotuosius dalinius.

Todėl, realistiniais skaičiavimais, anot autorių, Europos pajėgumus reikia padidinti iki to, kas atitinka 300 tūkst. JAV karių kovinį pajėgumą, daugiausia dėmesio skiriant mechanizuotosioms ir šarvuotosioms pajėgoms, kurios pakeistų JAV kariuomenės sunkiuosius dalinius. Tai reiškia maždaug 50 naujų Europos brigadų.

Analizėje teigiama, kad Europai tenka rinktis: arba gerokai padidinti karių skaičių daugiau nei 300 tūkst. karių, kad būtų kompensuotas nacionalinių kariuomenių fragmentiškumas, arba rasti būdų, kaip greitai pagerinti karinį koordinavimą.

Nesugebėjimas koordinuoti reiškia kur kas didesnes išlaidas, o pavienių pastangų greičiausiai nepakaks Rusijos kariuomenei atgrasyti. Tačiau kolektyvinis apsidraudimas reiškia moralinę riziką ir koordinavimo problemos turi būti patikimai išspręstos, rašo analitikai.

Įranga ir gamyba

Norint greitai pasiekti tokį augimą, reikia ypatingų pastangų, nors patirtis rodo, kad rinkos ekonomikos šalys gali tai padaryti, teigė autoriai.

Imant kaip atskaitos tašką JAV 3-iąjį kariuomenės korpusą, patikimam atgrasymui Europoje, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią greitam Rusijos proveržiui Baltijos šalyse, reikėtų mažiausiai 1,4 tūkst. tankų, 2 tūkst. pėstininkų kovos mašinų ir 700 artilerijos vienetų.

Tai daugiau kovinės galios, nei šiuo metu turi Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir JK sausumos pajėgos kartu sudėjus.

Europai taip pat reikėtų sukurti aviacijos ir transporto pajėgumus, raketų, dronų, taip pat ryšių ir žvalgybos pajėgumus. Tuo tarpu reikėtų pritraukti ir apmokyti 300 tūkst. naujų karių.

Anot analizės autorių, norint pasiekti šiuos tikslus, reikėtų ženkliai padidinti gamybą visoje Europoje, ir būtų svarbu užtikrinti ją kuo mažesnėmis sąnaudomis. Šiuo metu išlaidos karinei įrangai sudaro apie 0,7 proc. BVP.

Europos išlaidos gynybai turės gerokai padidėti nuo dabartinio maždaug 2 proc. BVP lygio. Pirminiu vertinimu, trumpuoju laikotarpiu išlaidas reikėtų padidinti maždaug 250 mlrd. eurų per metus, nors tai tiksliai apskaičiuoti nėra paprasta.

250 mlrd. eurų metinį išlaidų padidinimą būtų galima lygiomis dalimis padalyti tarp ES ir nacionalinio finansavimo, taip sudarant sąlygas ir dideliems bendriems viešiesiems pirkimams, ir didelėms nacionalinėms karinėms išlaidoms.

Autoriai pažymėjo, kad vokiečių lyderystė ir įsipareigojimas čia bus itin svarbūs.