Vokietijos siekis tapti dominuojančia karine jėga Europoje keičia politinę pusiausvyrą. Lenkijai Vokietijos ginklavimosi procesas žadina senus prisiminimus ir kelia minčių, kad Rusiją veiksmingiausiai stabdyti galėtų būtent Berlyno ir Varšuvos aljansas.

„Kur tik keliauju pasaulyje – nuo Baltijos šalių iki Azijos, žmonės prašo Vokietijos prisiimti daugiau atsakomybės“, – pasakoja vokiečių socialdemokratas Christophas Schmidas, Bundestago gynybos komiteto narys.

„Iš Vokietijos tikimasi, kad ji pagaliau imsis veiksmų ir savo ekonominį svorį atspindės gynybos pajėgumais“, –  sakė parlamentaras.

Didžiausia Europoje Vokietijos kariuomenė, aprūpinta moderniausiais tankais, raketomis ir naikintuvais, toli gražu nebeprimena chaotiško Bundesvero, iš kurio buvo juokiamasi dėl žemos karių moralės ir pasenusios įrangos. Ši karinė galia yra glaudžiai susijusi su politine ir ekonomine įtaka – ir Europa turės prisitaikyti prie dominuojančios Vokietijos.

Vokietijos lėšos gynybai ir atsitraukimas nuo JAV tiekėjų

„Politico“ susipažino su vidiniais viešųjų pirkimų dokumentais, kurie atskleidžia, kad Berlynas rengiasi iki 2026 m. pabaigos Bundestage patvirtinti 83 mlrd. eurų vertės gynybos sutartis. Tai beprecedentis finansavimo šuolis, paliesiantis visas ginkluotųjų pajėgų sritis – nuo tankų ir fregatų iki dronų, palydovų ir radarų sistemų.

Ir tai tik pradinis etapas. Po jo numatytas daug didesnis 377 mlrd. eurų vertės Bundeswehr „norų sąrašas“ – ilgalaikis planas, apimantis daugiau nei 320 naujų ginkluotės programų visose karinių pajėgų srityse.

Dar labiau stebina tai, kur bus investuojami numatytieji milijardai. Pagal pirkimų planus, mažiau nei 10 proc. naujų sutarčių bus sudaromos su JAV tiekėjais – tai visiškai priešinga tendencija lyginant su praėjusiais metais, kuomet Berlynas buvo vienas iš didžiausių Vašingtono gynybos pramonės klientų. Beveik visa likusi suma liks Europoje, o didžioji jos dalis – pačios Vokietijos gynybos pramonės rankose.

Europai tai reiškia, kad šimtus milijardų vietiniams gamintojams skirianti Vokietija – ES ekonomikos variklis – tampa ir jos gynybos pramonės varikliu.

Atsargus Lenkijos pritarimas

Varšuvoje Vokietijos ginklavimasis vertinamas kaip būtinas ir kiek pavėlavęs žingsnis.

„Lenkija tapo ryškia NATO sąjungininkų žvaigžde karinių išlaidų srityje“, – tvirtina Marekas Magierovskis, buvęs Lenkijos ambasadorius Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose.

„Todėl mes reikalaujame, kad kiti partneriai sektų mūsų pavyzdžiu. Tačiau jei mums iš tiesų rūpi kolektyvinė gynyba, negalime nuolat kartoti: „Prašome, leiskite daugiau pinigų gynybai visi. Bet ne jūs, Vokietija“, – prisimindamas Antrojo pasaulinio karo istoriją kalbėjo diplomatas.

Keli Lenkijos pareigūnai, su kuriais kalbėjosi „Politico“, išreiškė panašų pragmatišką požiūrį.

„Jie juda teisinga kryptimi“, – sakė vienas iš jų.

„Mūsų nuomone, tai galėjo būti padaryta anksčiau, bet gerai, kad tai vyksta“, – pridūrė jis.

Tačiau ir politikų nuotaikas temdo niūrūs praeities šešėliai.

„Žvelgiant į istoriją, situacija, kai Vokietija sulygina savo ekonominę galią su karine jėga, visada keldavo baimę“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis.

„Šiandien Lenkija turi didžiausią sausumos kariuomenę Europoje ir ateityje bus labai stiprus žaidėjas, todėl Bundesvero modernizavimo planai turi būti vertinami atsižvelgiant į kontekstą. Visos Europos šalys vėl ginkluojasi“, – perspėjo viceministras.

P. Zalewskis taip pat atkreipė dėmesį, kad Vokietija didina karinę galią tuo pat metu, kai Vašingtonas signalizuoja apie savo karių Europoje skaičiaus mažinimą.

„Vokietijos karinės galios stiprinimas yra natūrali reakcija“, – sakė jis.

„Pagrindinės šalys, kurios gins rytinį flangą, bus Lenkija ir Vokietija“, – pridūrė viceministras.

Tačiau Varšuvoje seni prisiminimai neblėsta – tiek apie karą, tiek apie buvusios kanclerės Angelos Merkel vykdytą ekonominės priklausomybės nuo Rusijos politiką.

„Mes taip pat pamename A. Merkel prorusišką poziciją“, – sakė P. Zalewskis.

„Raginame Vokietiją parodyti, kaip tvirtai ji gins tarptautinę tvarką nuo Rusijos. Būtina nuolat tikrinti. Mes nieko nepamirštame“, – pabrėžė Lenkijos gynybos viceministras.

„Politico“ duomenimis, iki 2029 m. Berlynas gynybai planuoja skirti 153 mlrd. eurų per metus. Tai sudaro apie 3,5 proc. Vokietijos BVP – daugiausia nuo šalies susivienijimo. Palyginimui, Prancūzija iki 2030 m. planuoja turėti maždaug 80 mlrd. eurų gynybos biudžetą.

Lenkija šiemet gynybai ketina išleisti 44 mlrd. eurų arba 4,7 proc. šalies BVP – daugiausia iš visų NATO šalių – ir planuoja turėti vieną iš didžiausių ir geriausiai aprūpintų kariuomenių Europoje.