JAV prezidento tėvas Rusijoje mėgina pasiekti, kad ši šalis padėtų išspręsti Irako problemą  

Rusijoje vieši JAV 41-asis prezidentas Džordžas Bušas vyresnysis, dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko tėvas. Svečio tikslas - pasiekti, kad Kremlius padėtų susidoroti su Irako problema, kuri kelia vis didesnį amerikiečių rūpestį.  

Šiltas priėmimas  

Nors Dž.Bušas vyresnysis vieši Rusijoje kaip privatus asmuo, tačiau šiam politikos veteranui Kremlius skyrė ypatingą dėmesį. “Rusijos prezidentas surengė nepaprastai šiltą priėmimą žmogui, kuris, daugumos rusų nuomone, nulemia Amerikos užsienio politikos kursą”, - vakar rašė britų laikraštis “The Guardian”.

Pasak televizijos NTV, Rusijos prezidentas pakeitė net savo darbotvarkę, kad nuvežtų aukštąjį svečią į Sočį. Dar daugiau, Kremliaus šeimininkas asmeniškai pasitiko Dž.Bušą vyresnįjį ir jo žmoną Barbarą oro uoste.

Analitikai teigia, kad, V.Putinas, surengęs tokį šiltą priėmimą, mėgina sutvirtinti tiltus, vis dar siūbuojančius po Irako krizės, kuri vis labiau komplikuojasi. Rusijos prezidento mostas visiškai suprantamas - artėja jo vizitas į JAV.

Džordžas V.Bušas priims V.Putiną savo rezidencijoje Kemp Deivide rugsėjo 26-27 dienomis. Pasak administracijos spaudos sekretoriaus Skoto Maklelano, abu lyderiai susitiks “gilinti bendradarbiavimo, kuris turi padėti drauge spręsti mums XXI amžiuje iškilusias problemas”.

Per susitikimą galbūt bus aptarti JAV planai įsteigti daugianacionalines taikos palaikymo pajėgas Irake. Vašingtonas pateikė rezoliucijos projektą šiuo klausimu Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai ir ketina siekti, kad šiam dokumentui pritartų Maskva.  

Siekiama išvengti pralaimėjimo  

“Bušas vyresnysis sutikrino laikrodžius su Putinu, kad padėtų sūnui išvengti pralaimėjimo Irake”, - taip Rusijos prezidento ir Baltųjų rūmų šeimininko tėvo susitikimą Sočyje pakomentavo Maskvos laikraštis “Kommersant”.

“Dabar, kai JAV administracija Irake susiduria su vis didesniais sunkumais, kyla klausimas ne tik dėl Vašingtono politikos kurso pakoregavimo, bet ir dėl to, ar bus rimtų permainų Bušo jaunesniojo aplinkoje, kurią jis paveldėjo iš tėvo, ar sumažės įtaka, kurią Amerikos prezidentui daro neokonservatoriai”, - vakar rašė “Kommersant”.

Pradėdamas karą Irake Dž.V.Bušas rėmėsi tokiais griežtosios linijos šalininkais kaip gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas ir vienas Pentagono strategų - Polas Vulfovicas. Šis duetas Amerikos prezidentą įtikinėjo, kad įveikti Sadamą Huseiną ir kontroliuoti Iraką bus nesunku.

Dabar akivaizdu, kad D.Ramsfeldo ir P.Vulfovico pozicijos susvyravo, o atsargaus valstybės sekretoriaus Kolino Pauelo ir jo vienminčių įtaka Vašingtone priimant svarbius sprendimus padidėjo. Tai - naudinga V.Putinui, teigia “Kommersant”.

Šią laikraščio mintį išplėtoja Karnegio Maskvos centro direktorius Endrius Kačinsas: “Jeigu Amerikos “vanagai” bus sutramdyti ir smarkiai sustiprės Pauelo įtaka, Putinui bus lengviau įtikinti Rusijos politinį elitą, kad suartėjimas su Jungtinėmis Valstijomis Rusijai yra naudingas ir neišvengiamas”.  

Svarbus vaidmuo  

JAV Ričardo Niksono tyrimų centro direktorius Dmitrijus Saimsas “Amerikos balsui” sakė, kad Irake susidariusi situacija akivaizdžiai pademonstravo, kaip sunku Amerikai pasiekti užsibrėžtą tikslą be Rusijos paramos. Politologas nurodė, kad jis turi galvoje ne karinius tikslus, o problemų, su kuriomis susiduria Amerika pokario Irake, sprendimą.

Geopolitiniu požiūriu Rusija Jungtinėms Valstijoms turi didesnę reikšmę, negu bet kuri kita Europos valstybė, teigė D.Saimsas. Jo nuomone, Amerikai Irake būtinai reikia talkos.  

Gali tekti mokėti brangiau  

Didžiosios valstybės dabar ginčijasi dėl būsimosios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Irako klausimu. Labiausiai nesutariama dėl to, koks vaidmuo šiame dokumente bus skiriamas Amerikai. Kartu abejojama, ar ji sutiks su kitų Saugumo Tarybos nuolatinių narių pretenzijomis lygiomis teisėmis dalyvauti Irako “pyrago” dalybose.

Po balandžio 9-osios, kai žlugo Bagdadas, atrodė, kad Amerika viena (arba iš dalies padedama britų) susidoros su Irako problema. Tačiau prasidėjęs partizaninis karas padarė savo korektyvų. Kai kurie pesimistiškai nusiteikę analitikai teigia, kad pokario Iraką gali sutvarkyti tik Alachas ir niekas kitas.

“Bet jei Jungtinės Valstijos nepanorės dalytis valdžia Irake su Rusija ir kitomis didžiosiomis valstybėmis, rytoj gali tekti mokėti daug brangiau - amerikiečiams gali kilti didelių abejonių, ar verta savo šalies likimą vėl patikėti Dž.V.Bušui po metų vyksiančiuose Amerikos prezidento rinkimuose”, - perspėjo “Kommersant”.

Dar prieš tris mėnesius atrodė, kad dabartinis JAV administracijos vadovas bus perrinktas naujai kadencijai vos ne automatiškai. Bet dabar Dž.V.Bušo populiarumas nuolat mažėja.

Priežastis aiški: amerikiečiai mato, kad prezidentas rimtai įstrigo Irake, o tai gresia naujomis aukomis ir milžiniškomis išlaidomis.  

Katastrofa visiems  

Vašingtonas Dž.Bušo vyresniojo lūpomis V.Putinui leido suprasti, kad Amerika dalį savo sunkios naštos vis dėlto norėtų užkrauti kitoms didžiosioms valstybėms, įskaitant ir Rusiją. Bet tai padaryti bus sunku.

JAV atsidūrė tokioje situacijoje, kai bet kuris žingsnis gali būti skausmingas. Nepadaręs rimtų nuolaidų talkininkų neprisišauksi.

Antra vertus, didelės nuolaidos Rusijai, kitoms šalims reikš pripažinimą, kad Amerika, pradėdama karą iš esmės viena, padarė klaidą.

“Maskvai kol kas nereikia lįsti į Irako katilą, nes situacija okupuotoje šalyje nuolat blogėja”, - teigia Rusijos laikraštis “Nezavisimaja gazeta”. Tačiau šis laikraštis įspėja, jog negalima leisti, kad Amerika Irake pralaimėtų. Tai būtų tikra katastrofa ne tik Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai, bet ir visam pasauliui.

Maskvai teks ieškoti saliamoniškų sprendimų.  

Būsimasis susitikimas Berlyne  

Reuters-BNS. Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras šeštadienį susitiks Berlyne, pranešė Vokietijos dienraštis “Tagesspiegel”.

Pasak dienraščio, šie trys lyderiai per susitikimą Vokietijos sostinėje aptars “ekonomikos klausimus ir užsienio politikos problemas”.

Britanija ir Prancūzija yra dvi iš penkių valstybių, kurios turi veto teisę JT Saugumo Taryboje, šiuo metu įsitraukusioje į karštus debatus dėl Irako politinės ateities. Prancūzija spaudžia Jungtines Valstijas kuo greičiau perduoti valdžią irakiečiams, tačiau Vašingtonas nori, kad būtų priimta tokia rezoliucija, kuri leistų kitoms šalims ateiti amerikiečiams Irake į pagalbą.