Jungtinių Valstijų kontroliuojamos Irako laikinosios tarybos vadovas smarkiai kritikavo savo šeimininkus  

JAV politiką Irake užvakar iš Jungtinių Tautų (JT) tribūnos smarkiai kritikavo ne tik JT generalinis skretorius Kofis Ananas bei Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas, bet Irako laikinosios tarybos pirmininkas Ahmedas Čalabis, kuris iki šiol buvo vadinamas amerikiečių statytiniu. Anoniminis Vašingtono atstovas pareiškė, kad A.Čalabiui už tokį elgesį teks brangiai sumokėti.

Norėtų dalyvauti skirstant lėšas

Kalbėdamas JT Generalinės asamblėjos 58-ojoje sesijoje Niujorke, A.Čalabis netikėtai kritikavo Vašingtono politiką Irake. Jis pirmiausiai pareiškė, jog jo vadovaujama Laikinoji taryba norėtų, kad būtų paisoma jos nuomonės, kai dalijamos lėšos, skirtos šalies atstatymui.

A.Čalabis taip pat sakė, kad patys irakiečiai norėtų kovoti su Sadamo Huseino šalininkais bei į šalį prasmukusiais diversantais, bet amerikiečiai jiems to daryti neleidžia, nes tikriausiai nepasitiki. Oratorius iš JT tribūnos leido suprasti, kad norėtų, jog visa valdžia Irake būtų perduota Laikinajai tarybai.

Tokia netikėta kritika Vašingtono pareigūnus smarkiai papiktino. Žinių agentūra Reuters pranešė, kad “anoniminis šaltinis Baltuosiuose rūmuose garantavo, jog atsakomųjų priemonių prieš išsišokėlį tikrai bus imtasi”.

Pasak interneto leidinio “Gazeta.ru”, už savo dabartinį statusą A.Čalabis turi būti dėkingas tik amerikiečiams, kurie, skirdami jį Laikinosios tarybos vadovu, apsimetė nieko nežiną apie jo finansines machinacijas, anksčiau vykdytas Irake.

Pagal JAV strategų planus A.Čalabis kitais metais turėjo tapti Irako prezidentu. Analitikai beveik neabejoja, kad amerikiečiai ieškos klusnesnės marionetės, o ne tokios, kuri sukelia tarptautinį skandalą.

Vašingtonas nenusiteikęs skubėti

Reuters minėtas anoniminis šaltinis Baltuosiuose rūmuose agentūros korespondentui sakė: “Garantuoju, kad Amerikos prezidentas ir dauguma jo sąjungininkų dar nėra nusiteikę perduoti visą valdžią tiems 25 asmenims, įskaitant ir A.Čalabį, kurių niekas į šias pareigas nerinko”.

Amerikiečiai mano, kad irakiečiai bus pajėgūs patys tvarkytis savo krašte ne anksčiau kaip po pusantrų metų. JAV atstovai iki šiol nieko nesakė, kiek Amerikos kareivių Irake liks po to pereinamojo laikotarpio.

Tačiau dar niekas nedrįsta prognozuoti, kaip įvykiai okupuotoje šalyje klostysis artimiausiu metu. Prieš tris mėnesius prasidėjęs partizaninis karas Vašingtonui padarė daug rūpesčių. Situacija Irake apskritai labai lėtai keičiasi į gerąją pusę, o kai kuriuose regionuose ji tiesiog susikomplikavo.

Dž.V.Bušas ir Ž.Širakas vis dar nesutaria

Tuo tarpu JAV ir Prancūzijos prezidentai užvakar JT Generalinėje asamblėjoje gynė du skirtingus požiūrius į Irako krizės sureguliavimą. Anot britų radijo ir televizijos korporacijos BBC, abu lyderiai stengėsi nepabrėžti nesutarimų dėl valdžios perdavimo irakiečiams termino, o amerikiečių diplomatiniai šaltiniai žurnalistams prasitarė, jog Ž.Širakas pažadėjo netorpeduoti JAV pastangų atstatyti pokarinį Iraką.

Ž.Širakas užvakar privačiai susitiko su Džordžu V.Bušu. Po to jie JT Generalinės asamblėjos sesijoje išdėstė skirtingas nuomones dėl tolesnių įvykių Irake.

Anot Ž.Širako, kuris bene daugiausiai prisidėjo prie to, kad JT nesankcionuotų invazijos į Iraką, jis pasakė Dž.V.Bušui, jog išdidžiai Irako tautai sunku “susitaikyti su šalies okupacija, ir kad gresia pavojus, jog situacija saugumo prasme dar labiau komplikuosis”.

Jis dar sykį pakartojo, kad valdžia per daugiausia devynių mėnesių laikotarpį turi būti perduota irakiečiams.

Dž.V.Bušas savo ruožtu pareiškė nesileisiąs įspraudžiamas į kokius nors grafikus. Jis sakė, kad Jungtinės Valstijos, kurios į Iraką yra nusiuntusios 140 tūkst. karių ir prašo amerikiečių skirti šios šalies atstatymui 20 mlrd. dolerių, yra nusiteikusios užtikrinti, kad suverenumo perdavimas, kai ateis laikas, įvyktų tvarkingai.

Kariai gūžčiojo pečiais

Reuters-BNS. Užvakar vakare po Dž.V.Bušo kalbos, kuria jis kreipėsi į JT, JAV kariai gūžčiojo pečiais, teigdami, kad jis nepasakė nieko nauja ir visai neužsiminė apie svarbiausią dalyką - grįžimą namo.

“Niekas, apie ką jis kalbėjo, man nepadarė didelio įspūdžio, - sakė seržantas Džeisonas Danganas iš JAV sausumos pajėgų 4-osios pėstininkų divizijos, dislokuotos nuverstojo Irako lyderio gimtajame Tikrito mieste. - Jis kalbėjo tik apie kai kuriuos senus klausimus”.

JAV prezidentas Amerikos kariams neužsiminė apie tai, kada baigsis ilgas jų tarnybos laikas Irake ir nepaliko vilties, kad jie netrukus galės grįžti namo.

“Mes jau šešis mėnesius esame Irake, ir, regis, turėsime čia likti dar tiek pat, - sakė vienas kareivis, vakarieniaudamas dengtoje JAV bazės, įsikūrusios vienuose iš buvusių Sadamo Huseino rūmų, valgykloje. - Štai taip. Viskas jau nutarta, todėl kad ir ką prezidentas pasakytų, mums tai neturi jokios reikšmės”.

Pasirinko futbolą

Amerikos prezidento kalba buvo transliuojama dviejuose televizoriuose, kurie buvo pastatyti vienoje šios palapinės pusėje. Tačiau dauguma karių nusprendė geriau žiūrėti futbolą, kurį rodė kitoje pusėje buvę televizoriai, ar visą savo dėmesį skirti jautienos troškiniui ir ledams.

Kai kurie kareiviai, vis dar jaučiantys nuoskaudą dėl to, kad tarptautinė bendruomenė nepakankamai parėmė karą Irake, svarstė, kodėl Amerikos prezidentas iš viso nusprendė kreiptis į JT.

“Asmeniškai man nerūpi, ar JT mums padės, - teigė seržantas majoras Rodnėjus Plačekas. - Jos nebuvo su mumis nei karo pradžioje, nei vėliau. Kodėl dabar mums prireikė jų pagalbos?”

Tačiau kiti kariai pažymėjo, kad juos įkvėpė prezidento kalba, kurios ant Tigro upės krantų įsikūrusioje bazėje jie klausė kartkartėmis pasigirstant naktį įprastiems minosvaidžių šūviams.

“Malonu matyti, kad mus palaiko visi Amerikos vyriausybės nariai ir kad mus užgriuvusiais rūpesčiais jie nori pasidalyti su JT, - sakė seržantas Deirilas Makdugalas. - Galbūt tada sulauksime paramos iš viso pasaulio”.