Andersas Behringas Breivikas Oslo teisme ketvirtadienį sakė norėjęs „nužudyti visus“ Utiojoje, ne tik 69, taip pat jis norėjęs nukirsti galvą buvusiai premjerei.

„Tikslas buvo nužudyti visus“, - sakė 33-ejų ultradešinysis teisme ir pridūrė, jog pirmiau planavęs sučiupti buvusią ministrę pirmininkę Gro Harlem Brundtland, nukirsti jai galvą, ir visa tai filmuoti, o paskui paskleisti vaizdo įrašą internete.

„Aš esu už Utioją, ir tai, ką dariau, daryčiau vėl“, - sakė jis, kai išgyvenusieji žudynes ir aukų artimieji tyliai verkė ar pasipiktinę purtė galvas.

A.B.Breivikas teisiamas dėl „teroro išpuolių“ - dviejų atakų pernai liepos 22-ąją.

Iš pradžių jis nužudė aštuonis žmones susprogdindamas užminuotą automobilį prie vyriausybės pastato, kuriame buvo Darbo partijos premjero Jenso Stoltenbergo biuras; laimei, jo tuo metu biure nebuvo.

Tada A.B.Breivikas nuvyko į Utiojos salą, kurioje vilkėdamas policininko uniformą ilgiau kaip valandą metodiškai šaudė į Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklos dalyvius ir nužudė 69 žmones, daugiausia 14-17 metų jaunuolius. Saloje tuo metu buvo, anot policijos, 569 žmonės.

A.B.Breivikas tvirtino nesąs „vaikų žudikas“ ir pabrėžė manęs, jog dalyvauti stovykloje leista tik vyresniems kaip 16 metų asmenims, ir visiškai „nenorėjęs“ žudyti bet kurį jaunesnį nei 18 metų.

Jis taip pat pabrėžė, kad „tą dieną Norvegijoje nebuvo geresnio politinio taikinio“ ir pakartojo, kad dauguma jo nužudytų asmenų buvo jaunimo grupės „vadovaujančiuose postuose“, todėl jis laikąs juos „B kategorijos“ išdavikais.

Paklaustas, ką jis jautęs per tokį siautėjimą su šaudymu, A.B.Breivikas prisipažino, jog „tai buvo labai sunku daryti... Tai iš esmės prieštarauja žmogaus prigimčiai“.

Tačiau jis tvirtino, jog Norvegijos ir Europos valdžia privertė jį ir kitus „karinguosius nacionalistus“ vykdyti „šaudymo operacijas“, nes esą sunku gauti sprogmenų.

„Mes priversti taip elgtis, nes... valdžia atėmė iš mūsų bet kokią galimybę panaudoti sprogmenis“, - sakė jis ir pridūrė, jog jis būtų pasirinkęs susprogdinti dar vieną bombą.

„Lengva paspausti mygtuką... Nepalyginamai sunkiau elgtis taip barbariškai kaip per šaudymo operaciją“, - sakė jis teismui.

Trys bombos ir šaudynės Osle

Ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas A.B.Breivikas, pernai liepą Norvegijoje nužudęs 77 žmones, ketvirtadienį sakė teismui, kad planavo detonuoti tris sprogmenų prikrautus automobilius ir surengti šaudynes Oslo centre.

„Buvo planuota (detonuoti) tris užminuotus automobilius, po to (surengti) šaudymą“, - jis sakė Oslo teismui ketvirtąją bylos nagrinėjimo dieną, teigdamas, kad iš pradžių planavo „labai didelę operaciją“.

A.B.Breivikas prisipažino pernai liepos 22 dieną detonavęs sprogmenų prikrautą automobilį prie Norvegijos vyriausybės būstinės Osle, o vėliau nušovęs 69 žmones valdančiosios Leiboristų partijos jaunimo organizacijos stovykloje netoli sostinės esančioje Utiojos saloje.

Klausinėjamas prokurorų A.B.Breivikas sakė, kad vieną vienos tonos bombą ketino susprogdinti vyriausybinių pastatų rajone, o kitą, irgi vienos tonos, - prie Darbo partijos būstinės.

A.B.Breivikas taip pat planavo pasigaminti trečią 500 kilogramų bombą, tačiau nebuvo parinkęs jai taikinio.

Tarp galimų taikinių jis įvardijo pastatą, kuriame įsikūrusi laikraščio „Aftenpost“ redakcija; parlamento pastatą; Oslo rotušę ir karališkuosius rūmus.

„Apsisprendžiau dėl (karališkųjų) rūmų tokioje vietoje, kad nenukentėtų karališkoji šeima, - teigė kaltinamasis. - Dauguma nacionalistų ir kultūriškai konservatyvių žmonių yra monarchijos šalininkai, įskaitant mane.“

Prieš islamą nusistatęs kovotojas sakė, kad po trijų sprogdinimų planavo surengti kelias šaudynes, jeigu liktų gyvas. Galiausiai jis apsisprendė susprogdinti tik vieną bombą, nes ją pasigaminti buvo „daug sudėtingiau nei tikėjausi“.

A.B.Breivikas sakė teismui, jog planavo surengti daugiau šaudynių, jeigu būtų likęs gyvas per pirmąsias.

Tarp jo planuotų taikinių buvo kraštutinio kairiojo jaunimo judėjimo „Blitz“ būstinė Osle, laikraščio „Dagsavisen“ redakcija ir Socialistinės kairės partijos būstinė, kurių pastatai yra netoli vienas kito.

A.B.Breivikas pernai liepos 22 dieną susprogdino tik vieną užminuotą automobilį Oslo centre, tačiau vėliau ilgiau nei valandą siautėjo Utiojos saloje, kur šimtai žmonių buvo susitinkę į Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklą.

Ežero saloje, kurią skalaujantis vanduo tuo metu buvo labai šaltas, jis nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius. Tai buvo daugiausiai aukų nusinešusios žudynės, kada nors įvykdytos pavienio ginkluoto užpuoliko.

Atsisakė ultradešiniųjų sveikinimo

A.B.Breivikas ketvirtadienį susilaikė nuo savo įprasto ultradešiniųjų aktyvistų sveikino gesto, kurį jis parodydavo įžengęs į teismo salę.

Nuo jo bylos nagrinėjimo pradžios pirmadienį 33 metų A.B.Breivikas kiekvieną dieną įžengęs į teismo salę pademonstruodavo, anot jo, ultradešiniųjų „sveikinimą sugniaužtu kumščiu“ - nuėmus antrankius, jis priglausdavo prie krūtinės dešinę ranką ir, sugniaužęs kumštį, ištiesdavo ją prieš save.

Tačiau atvykęs į ketvirtąjį teismo posėdį juodą kostiumą ir juodai baltą dryžuotą kaklaraištį dėvintis kaltinamasis šio pasisveikinimo atsisakė.

Trečiadienį atakų liudininkai ir aukų artimųjų advokatai sakė, kad jų klientai protestuoja dėl šio sveikinimo gesto, o A.B.Breiviko advokatai sakė informavę jį dėl šio skundo ir paprašę nebedemonstruoti pasisveikinimo ketvirtadienį.

„Mes tai su juo aptarėme... Tikimės, kad jis į tai atsižvelgs rytoj“, - A.B.Breiviko pagrindinis advokatas Geiras Lippestadas sakė žurnalistams trečiadienio vakarą.

„Tikimės, kad jis to nebedarys“, - pridūrė teisininkas.