Ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas antradienį pareiškė teismui, kad turėdamas galimybę pakartotų pernai liepą Norvegijoje įvykdytas dvi atakas, nusinešusias iš viso 77 žmonių gyvybes.

„Taip, padaryčiau tai dar kartą“, - sakė, jis, pridūręs, kad jam būtų „didžiausia garbė“ praleisti likusį gyvenimą kalėjime arba mirti už savo tautiečius, tačiau teisėja nutraukė jo kalbą.

Skaitydamas iš pasiruoštų užrašų, prieš islamą nusistatęs ekstremistas smerkė Norvegijos ir kitų Europos šalių vyriausybes, vykdančias multikultūralizmo ir liberalią imigracijos politiką, ir tvirtino, kad veikė skatinamas „gėrio, o ne blogio“, kad užkirstų kelią dideliam pilietiniam karui.

A.B.Breivikas teigė kalbantis kaip Norvegijoje ir Europoje veikiančio „antikomunistinio“ pasipriešinimo judėjimo ir antiislamiškos ekstremistų grupuotės „Knights Templar“ vadovas.

Prokurorai nurodė, kad ši grupuotės neegzistuoja.

A.B.Breivikas antradienį pareiškė, kad jo pernai surengtos atakos, nusinešusios 77 žmonių gyvybes, buvo „prevencinės“, siekiant išvengti kultūrinio karo Europoje, taip pat prašė, kad jam būtų grąžinta laisvė.

„Liepos 22-osios atakos buvo prevencinės atakos. Veikiau gindamasis vardan savo žmonių, savo miesto, savo šalies “, - A.B. Breivikas sakė po ilgiau nei valandą trukusios kalbos, per kurią jis aiškino savo islamofobinę ir prieš multikultūralizmą nukreiptą ideologiją.

„Todėl negaliu pripažinti (savo) baudžiamosios kaltės pagal dabartinius kaltinimus ir reikalauju būti paleistas“, - pridūrė jis skaitydamas iš anksto pasiruoštą prareiškimą.

Kaltinamajam buvo leista perskaityti teisme iš anksto paruoštą kalbą, tačiau teismo pirmininkė Wenche Elizabeth Arntzen ne kartą įsiterpė, ragindama A.B.Breiviką kalbėti trumpiau ir vengti ciniškos politinės retorikos.

„Kritiškai svarbu, kad galėčiau paaiškinti (žudynių) priežastį ir motyvus“, - pareiškė šis.

Pasak A.B.Breiviko, Vakarų Europoje po Antrojo pasaulinio karo palaipsniui įsigalėjo „marksistai ir multikultūralistai“, nes šiose šalyse nebuvo lyderių „antikomunistų“, tokių kaip JAV senatorius Josephas McCarthy.

Šis konservatyvus senatorius įgijo didelę įtaką savo šalyje praeito amžiaus 6-o dešimtmečio pradžioje, skelbdamas sensacingus, tačiau neįrodytus kaltinimus dėl komunistų skverbimosi į aukščiausius JAV valdžios sluoksnius.

J.McArthy inicijuoti tyrimai lėmė termino „makartizmas“ atsiradimą - juo nusakomas nekaltų žmonių persekiojimas, kaltinant, kad jie išpažįsta komunistų ideologiją.

„Tačiau netgi McCarthy buvo pernelyg nuosaikus“, - pareiškė A.B.Breivikas.

Pasak A.B.Breiviko, Oslas yra tapęs „multikultūriniu pragaru“, o „krikščionys mūsų dienomis yra persekiojama mažuma“. Jis pridūrė, kad „musulmonų liejamo kraujo upės“ dabar teka Europos miestuose, primindamas išpuolius Madride, Londone ir Tulūzoje.

„Multikultūralizmas yra savęs griovimo ideologija“, - aiškino kaltinamasis, reikšdamas panieką liberaliai Norvegijos imigracijos politikai.

Darbo partijos jaunimo organizaciją AUF jis prilygino nacistiniam Hitlerjugendui, taip pat aiškino pasirinkęs ją taikiniu Utiojoje, nes „dauguma AUF narių yra naivūs ir indoktrinuoti“.

„Jie buvo ne nekalti vaikai, o politikos aktyvistai“, - pažymėjo A.B.Breivikas. Tuo metu aukų artimieji nepatikliai purtė galvas ir nekantravo, kad ši kalba būtų baigta.

Aukų artimiesiems atstovaujanti advokatė Mette Yvonne Larsen taip pat pertraukė A.B.Breiviką, pareiškusi, kad jo klientai skundžiasi, jog kaltinamasis stengiasi paversti teismą platforma skleisti savo ekstremistinėms pažiūroms.

Atsižvelgusi į teisininkės pastabas, teismo pirmininkė dar kartą paragino A.B.Breiviką užbaigti savo kalbą.

Šis atsakė, jog jeigu jam nebebus leista tęsti, jis gali nuspręsti visiškai nekalbėti.

A.B.Breivikas perspėjo, kad Europa žengia į pilietinį karą tarp „nacionalistų ir internacionalistų“, taip pat gyrė kitų Senajame žemyne įvykdytų ultradešiniųjų ekstremistų išpuolių autorius.

Jis paminėjo Peterį Mangsą, Švedijos įtariamą dėl ginkluotų išpuolių prieš imigrantus 2010 metais, taip pat tris vokiečius - Uwe Boehnhardtą, Uwe Mundlosą ir Beate Zschaepe, įtariamus 2000-2007 metais nužudžiusius aštuonis turkų kilmės asmenis, vieną graiką ir policininkę.

Televizijai ir radijai buvo uždrausta transliuoti A.B.Breiviko pasisakymą.

A.B.Breivikas savo atakas vadino įspūdingiausia operacija, įvykdyta karingųjų nacionalistų šiame šimtmetyje.

Antrąją bylos nagrinėjimo dieną A.B.Breivikas įžengė į teismo salę ir atkartojo pirmadienį pademonstruotą ultradešiniųjų pasisveikinimą - palietė savo krūtinę į kumštį sugniaužta dešinę ranka ir ją ištiesdamas.

Per pirmadienį vykusį posėdį kaltinamasis beveik valandą sėdėjo nutaisęs akmeninę veido išraišką, kol prokurorai vardijo žuvusiųjų ir sužeistųjų vardus, taip pat priminė šiurpias žudynių detales.

Jis nerodė jokių jausmų, kai prokurorai pademonstravo per sprogdinimą Osle stebėjimo kamerų nufilmuotus vaizdus ir paleido garso įrašą, kuriame buvo girdima, kaip tualete pasislėpusi mergina telefonu šaukiasi pagalbos, A.B.Breivikui siautėjant Utiojos saloje.

Tačiau jis susigraudino, žiūrėdamas savo sukurtą 12 minučių trukmės antiislamišką vaizdo įrašą, kuriame A.B.Breivikas apžvelgė savo manifestą.

Advokatas Geiras Lippestadas sakė, kad jo kliento ašaros tikriausiai susijusios su jo įsitikinimu, kad šie išpuoliai buvo „žiaurūs, bet būtini..., kad išgelbėtų Europą nuo vykstančio karo“.

Pirmadienį jis sakė nepripažįstantis teismo legitimumo, vadindamas jį Norvegijos valdančiųjų „multikultūralistų“ partijų įrankiu. Jis pripažino įvykdęs išpuolius, tačiau teigė esantis nekaltas.

Vis dėlto A.B.Breiviko advokatai pripažįsta, kad jo veikiausiai nepavyks apginti, ir sakė, kad jiems svarbiausia įtikinti teismą, kad A.B.Breivikas nėra pamišėlis.

Vieno teismo paskirto psichiatrinio tyrimo ekspertai nusprendė, kad A.B.Breivikas yra nepakaltinamas, nes jo psichika sutrikusi, tačiau kito tyrimo išvados buvo priešingos.

Dabar teismas turės nuspręsti, ar kaltinamąjį pasiųsti į kalėjimą, ar į uždarą psichiatrijos kliniką priverstiniam gydymui.

Nušalintas teisėjas

Vienas iš penkių teisėjų, nagrinėjančių Norvegijos ekstremisto A.B.Breiviko bylą, antradienį buvo nušalintas, paaiškėjus, kad jis reikalavo mirties bausmės kaltinamajam, pernai liepą nužudžiusiam 77 žmones.

Po 30 minučių trukusio pasitarimo teismo pirmininkė Wenche Elizabeth Arntzen paskelbė, kad teisėjas neprofesionalas Thomas Indreboe negali toliau nagrinėti šios bylos dėl komentarų, kuriuos jis paskelbė internete kitą dieną po A.B.Breiviko išpuolių.

Jį pakeis vienaa iš dviejų atsarginių teisėjų - Anne Elisabeth Wisloeff, jau esanti teisme.

A.B.Breiviko bylą nagrinėja du teisėjai profesionalai ir trys neprofesionalai. Ši sistema leidžia eiliniams piliečiams aktyviai dalyvauti Norvegijos teisingumo sistemoje.

„Mirties bausmė - vienintelė sąžininga šios bylos baigtis!!!!“ - Th.Indreboe komentarą, paskelbtą pernai liepos 23 dieną, antradienį citavo antirasistinis žurnalas „Vepsen“.

„Teisėjas neprofesionalas Indreboe pasinaudojo internetu, sakydamas, kad (A.B.Breivikas) turi būti nuteistas myriop“, - pastebėjo W.E.Arntzen, pridūrusi, kad tokie komentarai „sumažino pasitikėjimą“ teismu.

Teismas nedelsdamas atnaujino darbą, o A.B.Breivikas stojo duoti parodymų.

Pradėjo duoti parodymus

Pirmadienį pradėjus šios bylos nagrinėjimą A.B.Breivikas įžengė į teismo salę kreivai šypsodamasis ir iškėlė dešinę ranką sugniaužęs kumštį, demonstruodamas ultradešiniųjų aktyvistų pasisveikinimą.

Teismas jam skyrė pusšeštos dienos paaiškinti, kodėl susprogdino galingą bombą Oslo vyriausybiniame rajone, užmušusią aštuonis žmonės, o vėliau nušovė dar 69 žmones, susirinkusius į valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovyklą Utiojos saloje netoli Norvegijos sostinės.

Žmonės, likę gyvi per liepą surengtus išpuolius, nuogąstauja, kad kaltinamasis duodamas parodymus naudosis proga skleisti savo ekstremistines pažiūras.

Vienas iš svarbiausių klausimų, į kuriuos reikės atsakyti teismui - ar A.B.Breivikas yra pakaltinamas dėl savo psichikos būklės.

Pirmadienį A.B.Breivikas tvirtino, kad jo veiksmai prilygsta savigynai, nes jis stengėsi apsaugoti savo šalį nuo musulmonų antplūdžio, atakuodamas kairiąją partiją, kurią kaltina dėl liberalios Norvegijos imigracijos politikos.

A.B.Breivikui gresia 21 metų laisvės atėmimas, kuris gali būti pratęstas neribotam laikui, jeigu nuteistasis būtų pripažintas tebekeliančiu grėsmę visuomenei.

Norvegijoje mirties bausmė buvo panaikinta 1979 metais, o paskutinį kartą buvo įvykdyta 1948 metais.