Nukentėjusiąją Drąsiaus Kedžio mirties byloje pripažinta jo mama Laimutė Kedienė jos sūnaus palaikus tyrusiems ekspertams pateikė papildomų klausimų.

L.Kedienės nuomone, tik tada kai mirties išvadas pasirašę ekspertai Jonas Mindaugas Paliulis, Romas Raudys, Sigita Bielevičienė, Leonas Gogelis ir Jolanta Majauskaitė-Čobot atsakys į jai iškilusius klausimus bus galima kreiptis į užsienio ekspertus dėl pakartotinos ekspertizės.

„Ruošiant klausimus užsienio ekspertams kyla daug neaiškumų, kadangi nurodytose specialistų išvadose nėra tinkamo jų pagrindimo, o kai kurie sužalojimai, tyrimai ar jų rezultatai apskritai neaprašyti“, - Generalinės prokuratūros prokurorui Aidui Mažeikai adresuotame laiške rašo L.Kedienė.

Balandžio 17 d. Šlienavoje, Kauno marių pakrantėje, rasto vyro motina iš Lietuvos ekspertų norėtų išgirsti, kaip švendrės lapas galėjo patekti jos sūnui į gerklę ir kokią tiesioginę reikšmę jis turėjo D.Kedžio uždusimui.

Mirties išvadas pasirašę ekspertai tvirtina, kad D.Kedys mirė užspringęs žolės lapu ir savo skrandžio turiniu, todėl moteriai neaišku, kodėl skrandžio turinio rasta giliai kvėpavimo takuose ir plaučiuose, tačiau jo nerasta gerklose, ryklėje, nosiaryklėje, burnoje, D.Kedžio lavono suradimo vietoje ir ant jo rūbų? Taip pat ji nesupranta, kaip skrandžio turinys galėjo atsirasti kvėpavimo takuose ir plaučiuose, jei vyras gulėjo kniūbsčias.

„Kokiais duomenimis ir motyvais remiantis atlikta asfiksijų diferencinė diagnostika? Ar tikėtina, kad asfiksija dėl skrandžio turinio aspiracijos įvyko D.Kedžiui esant sąmoningam? Jei ne – tai kokios yra galimos komos priežastys bei kokiais duomenimis ir motyvais remiantis atlikta jų diferencinė diagnostika? Kokios galimos vėmimo priežastys bei kokie yra jų diferenciniai-diagnostiniai motyvai? Kokie duomenys ir motyvai leidžia atmesti skrandžio turinio aspiraciją kaip agoninį fenomeną?“ - ekspertų klausia L.Kedienė.

D.Kedžio motina nori, kad specialistai jai taip pat atsakytų, kokia kraujosruvų dešinės akies obuolio junginėje kilmė, jei ji trauminė, koks jų padarymo mechanizmas ir laikas, koks kraujosruvos dešiniame paakyje padarymo laikas pagal jos histologinį vaizdą.

Iš Vilniaus parsivežę vyro kūną, artimieji jį atidžiai apžiūrėjo. Jie pastebėjo, kad D.Kedžio liežuvis yra perplėštas, tačiau šis sužalojimas neužfiksuotas nei vienoje išvadoje. „Kodėl? Koks šio sužalojimo padarymo mechanizmas ir laikas?“ - nori sužinoti vyro mama.

L.Kedienė taip pat tikisi išgirsti atsakymą dėl niekur neužfiksuotos dešiniajame žande esančios kirstinės žaizdos, dėl aiškiai matomų injekcijų žymių dešiniajame šone bei dešinėje kojoje, kodėl niekur neužsiminta apie cilindro formos kraujosrūvą kairėje kojoje, šalia tos vietos iš kur neva planktono tyrimams buvo paimtas kaulas.

Moteris tikisi sužinoti, kodėl D.Kedžio vyzdžiai išsiplėtę skirtingai (vieno dydis 0,3, kito - 0,5 cm), ar lavono smegenų masė (1565 g.) nėra padidėjusi.

Ir įdomiausias klausimas: kaip ekspertai gali paaiškinti savo išvadose pateiktus teiginius, kad „nuo lavono nosies, įstrižai nosies šaknies ir kaktos kairio smilkinio kryptimi yra 16 cm ilgio, 0,5 cm. pločio nutekėjusio kraujo takelis“.

„Nuo kada kraujas bėga iš apačios į viršų, ypač jei vyras surastas gulintis veidu į žemę?“, - nesupranta L.Kedienė.

Pasak D.Kedžio dukters globėjos Neringos Venckienės, šie klausimai suformuluoti gavus nepriklausomų ekspertų išvadas, kurias jie pateikė susipažinę su bylos dėl D.Kedžio mirties duomenimis.