Vaikiškais piešinukais sutepta apkalta

Lietuva gūžėsi, kai pavasarį grupė piliečių nusprendė, kad teismo sprendimai neprivalomi ir savo kūnais atrėmė teisingumo vykdytoją - antstolį. Dabar ta violetine neteisės spalva nusidažė patys įstatymų kūrėjai – Lietuvos Seimas.

Iš Konstituciją šiurkščiai pamynusių ir priesaiką sulaužiusių dviejų parlamentarų į gatvę pasiųstas tik vienas – tas, kurio prasižengimas buvo, galima sakyti, net ne toks piktybinis ir įžūlus. O kitas – Aleksandras Sacharukas lyg niekur nieko ir toliau kurs įstatymus mums visiems.

Kodėl taip pasirinko Seimas, tiesą sakant, lieka visiška paslaptimi. Pavasarį, kai piliečiai susirinko Garliavoje buvo aišku, kuo jie tiki ir kokių motyvų vedini pamina teisę. Tačiau dabar, Seime svarstant apkaltos klausimą nė vienas parlamentaras, nusprendęs, kad A.Sacharukas yra šventesnis už įstatymus, savo argumentų viešai išdėstyti neišdrįso.

Atvirkščiai, dažniau skambėjo mintys, kad Lino Karaliaus dar galbūt ir galima pasigailėti, bet A.Sacharuko – nė už ką.

Dar daugiau abejonių sukėlė kolegų balsus skaičiavusio konservatoriaus Kęstučio Masiulio užuomina, kad 13 sugadintų biuletenių buvo žymėti vaikiškais piešinukais – žvaigždelėmis ir kryžiukais. Šiuos meninius intarpus išvydus buvo atsakyta į klausimą, kodėl parlamentarų grupė taip stengėsi skubiai įteisinti atvirą balsavimą per apkaltas.

Matyt, jie žinojo apie Seimo koridoriais „bėgiojančius“ pinigus, šantažą ir susitarimus. Ar apie tai pasipasakojo prokurorams? Vargu, nes dabar turbūt matytume panašų vaizdelį, kaip 2008 m. Vilniaus savivaldybei rengiantis svarstyti interpeliaciją tuomečiam Vilniaus merui Juozui Imbrasui, kai sostinės vicemeras ir dar vienas rubikoninis veikėjas buvo išvesdinti su antrankiais.

Žinoma, Seimo narių su antrankiais neišvestų, bet generalinis prokuroras jau vakar būtų stovėjęs Seimo tribūnoje.

Štai tokia viltis dabar išlieka ir gerą progą apsivalyti į dar didesnį apsikiaulinimą iškeitusiam Seimui. Viltis sulaukti prokurorų kreipimosi, prašant panaikinti iškart keliolikos parlamentarų teisinę neliečiamybę ir  leidžiant juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Tai, galima sakyti, vienintelė tinkama išeitis iš šio proceso neapšaukiant viso Seimo vagimis ir parsidavėliais. Todėl tie, kurie nors ką nors yra girdėję apie A.Sacharuko viražus, jau šiandien turėtų belstis į prokurorų duris. Tai paskutinis šansas šiam Seimui įtikinti visuomenę, kad įstatymai Lietuvoje dar galioja.

Visi kiti svarstomi variantai dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą arba Seimo pasileidimo – nėra išeitis.

Konstitucinis teismas situacijos neišgelbės, nes jo išaiškinimai vėl gali būti suplėšyti tų trylikos sielas A.Sacharukui pardavusių Seimo narių. O pasileisdamas Seimas tiesiog nusikratytų atsakomybės už savo klaidas visuomenei palikdamas įsitikinimą, kad įstatymus pažeidinėti galima.