Visada būna pirmas kartas

Rūstaus veido intelektualas Thomas Woodrow Wilsonas (1856–1924) – vienas gerbiamiausių Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų. Teigiama, kad demokratų partijai atstovaujantis politikas sustiprino federalinės vyriausybės galias. Taip pat jam priskiriami kovos su monopolija ir vaikų išnaudojimu darbo rinkoje nuopelnai.

Mūsų kraštuose T.W.Wilsonas labiausiai žinomas dėl JAV įsitraukimo į pasaulinį 1914–1918 m. karą bei aktyvaus dalyvavimo kuriant naująją pokario tvarką Europoje. Tiesa, ši veikli asmenybė turėjo ir savo tamsiąją pusę, apie kurią vis dažniau prabylama kairiųjų intelektualų ir politiškai korektiškų jaunuolių bendruomenėse.

Gimė T.W.Wilsonas 1856 m. gruodžio 28 d. Jo senelis Jamesas (1787–1850) buvo žurnalistas, o tėvas Josephas (1822–1903) – protestantų dvasininkas. Didžiąją savo jaunystės dalį būsimasis prezidentas praleido JAV pietuose. Sakoma, kad būdamas trejų ar ketverių metų T.W.Wilsonas žaidė lauke ir netikėtai išgirdo suaugusiųjų debatus apie naująjį prezidentą Abrahamą Lincolną (1809–1865) bei artėjantį karą.

Konfliktas prasidėjo 1861 m. balandžio 12 d. T.W.Wilsono tėvai palaikė už atsiskyrimą ir vergovės išsaugojimą kovojančius konfederatus, tačiau šį karą pietiečiams buvo lemta pralaimėti. Jungtinių Valstijų vienybė buvo išsaugota, beveik 4 mln. juodaodžių tapo laisvais žmonėmis, o kadaise klestėję pietūs paniro į dar neregėtą recesiją.

Naujajai draugijai reikėjo išskirtinio, gerai skambančio pavadinimo, tad organizatoriai nusprendė sujungti graikišką žodį "kyklos", reiškiantį "ratą", su gėlų kalbos grupei priskiriamu žodžiu "clann", reiškiančiu "vaikus" arba "šeimą".

Po karo JAV politikų laukė dvi svarbios ir itin sudėtingos užduotys – integruoti pralaimėjimo kartėlio kamuojamus pietus į valstybės sudėtį ir paversti laisvuosius juodaodžius dievobaimingais JAV piliečiais.

1865 m. balandžio 14 d. pergalę švenčiantis respublikonas Abrahamas lankėsi Vašingtono teatre. Čia jis žiūrėjo britų sukurtos pjesės "Mūsų pusbrolis amerikietis" ("Our American Cousin") pastatymą. Vaidinimo metu į prezidento ložę užsuko konfederatams simpatizuojantis aktorius Johnas Wilkesas Boothas (1838–1865). Jis į valstybės vadovo galvą nukreipė pistoletą ir paleido šūvį.

Šiuo metu demokratai yra laikomi tolerancijos ir empatijos bastionu, tačiau XIX a. viduryje dauguma šios partijos narių priešinosi vergovės panaikinimui ir simpatizavo separatistams. Tiesa, buvo ir už JAV vienybę pasisakančių demokratų, tad vieną jų – siuvėją Andrew Johnsoną (1808–1875) – respublikonas Abrahamas pasirinko viceprezidentu.

Po A.Lincolno mirties prezidento pareigas pradėjęs eiti A.Johnsonas taip pat kadaise gyveno pietuose, tad nesunku atspėti, kad jo simpatijos labiau krypo sukilėlių, o ne juodaodžių pusėn. Dėl naujojo prezidento nuolaidžiavimo buvę vergvaldžiai ne tik ėmė sparčiai atgauti politinę galią pietuose, bet ir pradėjo leisti specialius įstatymus, siekiančius apriboti juodaodžių judėjimo ir įsidarbinimo galimybes. Tai buvo rasinės segregacijos, vyravusios JAV pietuose iki pat XX a. septintojo dešimtmečio, pradžia. Vėliau, T.W.Wilsono valdymo laikais, segregacija buvo įtvirtinta ir federalinės valdžios įstaigose visoje šalyje.

1865 m. gruodžio 24 d. Pulaskio mieste (Tenesio valstija) šeši nuobodžiaujantys veteranai įkūrė socialinį klubą, skirtą pramogų ieškantiems karo traumuotiems vyrams. Naujajai draugijai reikėjo išskirtinio, gerai skambančio pavadinimo, tad organizatoriai nusprendė sujungti graikišką žodį "kyklos", reiškiantį "ratą", su gėlų kalbos grupei priskiriamu žodžiu "clann", reiškiančiu "vaikus" arba "šeimą".

Sakoma, kad iš pradžių brolijos nariai nieko blogo nedarė, tačiau 1866 m. pabaigoje ar 1867 m. pradžioje naujoji subkultūra patyrė netikėtą transformaciją ir recesijos kamuojamus pietus užplūdo smurtas.

Gąsdinimai ir grasinimai, orumą žeminančios akcijos, žmogžudystės. Po kaukėmis veidus slepiančių klano narių aukomis tapo ne tik buvę vergai, bet ir baltieji juodaodžių integracijos šalininkai.

1867 m. tarp demokrato A. Johnsono ir respublikonų kontroliuojamo Kongreso kilo konfliktas. Iš pradžių respublikonai išleido aktą, siekiantį apriboti prezidento galias skiriant pareigūnus. A. Johnsonas šį įstatymą vetavo, tačiau respublikonai atmetė prezidento veto. 1868 m. A.Johnsonui buvo surengta apkalta. Ji patyrė fiasko, tačiau tai buvo bene pirmas kartas JAV istorijoje, kai Atstovų rūmai parodė demokratiškos šalies "carui" vidurinį pirštą.

Tais pačiais 1868-aisiais įvyko nauji JAV prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Pilietinio karo metais išgarsėjęs šiauriečių generolas Hiramas Ulyssesas Grantas (1822–1885). 1870 m. gegužės 31 d. JAV Kongresas išleido aktą, nukreiptą prieš pietuose siautėjusius ir juodaodžius bei integracijos šalininkus užpuldinėdavusius raitelių klano narius. Šis aktas oficialiai įteisino federalinės valdžios represijas prieš baltųjų viršenybės siekiančias grupuotes, tad dalis klano narių nutraukė savo veiklą, palikdami istorijoje šimtų lavonų skleidžiamą dvoką.

1905 m. profesionaliu rasistu tituluojamas visuomenininkas Thomas Frederickas Dixonas Jaunesnysis (1864–1946) išleido savo klano veiklą ir Pietų konfederaciją šlovinantį romaną "Klano žmogus: istorinis Ku klux klano romansas" ("The Clansman: A Historical Romance of the Ku Klux Klan"). Šiame kūrinyje autorius pateikė idealizuotą ir su faktais prasilenkiantį klano portretą. Pvz., jis teigė, kad grupuotės nariai per svarbius ritualus degindavo kryžių ir dėvėdavo baltas tunikas bei kūgio formos kepures.

1915 m. kino kūrėjas Davidas Warkas Griffithas (1875–1948) romaną ekranizavo. Daugiau nei tris valandas trunkančiame, tyliajame "Nacijos gimimu" ("The Birth of a Nation") pakrikštytame filme nebuvo nė vieno teigiamo juodaodžio personažo ir nė vieno vaidinančio afroamerikiečio.

Visus juodaodžius filme vaidino baltieji, mat jų galvos ir kitos kūno dalys buvo padengtos vadinamuoju "juodojo veido" (blackface) grimu. Teigiama, kad šį grimą naudojo net vaidybos guru Konstantinas Sergejevičius Stanislavskis (1863–1938), atlikdamas Otelo vaidmenį.

1915 m. vasario 18 d. "Nacijos gimimas" tapo pirmąja juosta, kurios seansas buvo surengtas Baltuosiuose rūmuose. Ekspertai vis dar nesutaria, ar T.W.Wilsonui šis filmas patiko.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to Prisiminimas

to Prisiminimas portretas
Miunchenas (Bavarija)- svarbus naciams miestas (regionas). Svastikos būtų tikusios

Prisiminimas

Prisiminimas portretas
Viena is kazkuriais metais výko atranka i eurovizija, tai tokie daininykai Bavarija pasipuose kkk apdarais - balta is ploščiais su smailoais kapišonais, tai net atrankos nepraejo, dar gerai, kad svastiku ant nugaros nenusipiese.

pagaliau

pagaliau portretas
nors šiokia tokia šviesa tunelio gale, vis ne apie covida,ir beje labai įdomus straipsnis.ačiū
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Neišeisime kitokie
    Neišeisime kitokie

    Kiekvienas pašnekesys šiais laikais baigiasi pasakymu, kad iš COVID-19 išeisime kitokie. Bet. Mes kitokie neišeisime. Ne šiaip sakoma, kad lietuviui daugiausia džiaugsmo suteikia liepsnojantis kaimyno tvartas. I&scaro...

  • Šalis, kuri nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą
    Šalis, kuri nemaitina savos kariuomenės, maitina svetimą

    Šiandien švenčiame Lietuvos kariuomenės dieną. Lapkričio viduryje Lietuva su JAV pasirašė sutartį dėl keturių sraigtasparnių Sikorsky UH-60M "Black Hawk" įsigijimo, kurie pakeis iki šiol Lietuvos kariuomenėje na...

    5
  • Stabdykite laidotuvių procesiją
    Stabdykite laidotuvių procesiją

    Į paskutinę kovą pakilę kosmoso ir gyvosios gamtos atstovai nustatė: lietuviams iškilo mirtina grėsmė, nes jokio COVID-19 nėra, pandemija surežisuota, skiepai nereikalingi. Dar kad 5G ryšys naikina gyvastį, kad ant galvų iš lėk...

    15
  • Ar COVID-19 kenkia aplinkai?
    Ar COVID-19 kenkia aplinkai?

    Pavasarį labai džiaugėmės, kad COVID-19 pandemija atnešė naudos aplinkai – gamta atsigauna, oras ir vanduo švaresnis, automobilių ir lėktuvų sukeliamo triukšmo mažiau. Tačiau realybėje tai gali būti tyla prieš audr...

  • Kriauklyčių etiketas
    Kriauklyčių etiketas

    Kokios temporės, tokios ir morės – šmaikštauja ciceroniškojo posakio "O tempora, o mores!" vertėjai į šių dienų kalbą. Tai va – kokie laikai, tokie ir papročiai. O papročius mes jau ne juokais keičiam...

    1
  • Mažojo Budos gyvenimai <span style=color:red;>(II)</span>
    Mažojo Budos gyvenimai (II)

    Neliečiamųjų mergina, glamonėjama vyresnio amžiaus šventiko Mahatmos, pajuto jaunuolio Siddharthos žvilgsnį. Ji išsigando, išleido šaižų garsą ir nieko netarusi puolė bėgti. Užkluptas nusikaltimo vietoje senasis Mahatma...

    3
  • Laikas į mokyklą!
    Laikas į mokyklą!

    Šio komentaro antraštė yra tiesiogiai susijusi su mūsų visų dabar patiriama karantinine padėtimi. Daugelis tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, tarsi grįžo atgal į savąją vaikystę: mokomės istorijos, geografijos, matematik...

  • Atgimimas – tik popieriuje
    Atgimimas – tik popieriuje

    Lietuvos futbolo federacijai pastaraisiais metais teko ne sykį pakrapštyti pinigines mokant baudas. Už daug ką. Už tą pernelyg pasišventusį Cristiano Ronaldo gerbėją, už sirgalių muštynes LFF stadiono tribūnose mače su anglais ...

    2
  • Kaip ant žemės, taip ir danguje: keliai, sankryžos ir spūstys
    Kaip ant žemės, taip ir danguje: keliai, sankryžos ir spūstys

    Nors oro erdvė atrodo beribė, eismas joje labai panašus į automobilių – kaip ant žemės, taip ir danguje egzistuoja keliai, sankryžos ir spūstys. Nusileidimai ir pakilimai, praskrendamos valstybių teritorijos, oro kelių susikirtimai &ndas...

  • Aušrinė už Aušrinę
    Aušrinė už Aušrinę

    Anglijos prostitučių kolektyvą papiktino antrasis karantinas, todėl esą neliko nieko kita, kaip tik paraginti Boriso Johnsono vyriausybę skirti paramą seksualinių paslaugų darbuotojoms pandemijos metu. ...

    2
Daugiau straipsnių