Farmacijos pramonė – viena pelningiausių. Lietuvių sveikata – viena prasčiausių iš visų Europos šalių gyventojų. Vaistai Lietuvoje – vieni brangiausių. Antra vertus, ar verta juos pirkti ir vartoti, jei vis tiek sergame? Gal geriau investuoti į sveiką mitybą, asmenininius trenerius ir dietologus?

Susirgus šie nepadės, o mūsų valstybė juk rūpinasi mūsų sveikata ir gydymu. Vaistai daugybei ligonių kompensuojami šimtu procentų! Tai skelbiantys politikai nedėkingais vadina murmančius, kad reikia primokėti. Juk valstybė vien už kompensuojamuosius vaistus per metus sumoka daugiau kaip 200 mln. eurų. Nesvarbu, kad iš mūsų visų sunešto sveikatos draudimo biudžeto. O kai iš bendro iždo, politikams visai nesvarbu, kad kaimynai lenkai siūlo vaistus pirkti kartu ir tai būtų pigiau. Mes to negalime, pas mus – kitokia vidaus tvarka.

Pasirodo, tik ligoninėms vaistai perkami centralizuotai, o kompensuojamųjų kainų pasiutpolkei groja jų gamintojai. Pakanka įtraukti vaistą į kompensuojamųjų sąrašą, ir vaistinėse tvarkosi farmacininkai. Sąrašas, kurį sudaro politikai, –  garantija, kad gydytojai ligoniams būtent tą vaistą skirs, valstybė apmokės jo dalį – veikliosios medžiagos kainą, ligoniai primokės. Pelnas farmacininkams – garantuotas, politikams, ko gero, atsidėkota.

Kad ir kaip būtų, be vaistų tikrai neišgyventume, jie – ne kalafiorai, dėl kurių brangumo protestuojant galima vieną dieną nieko nepirkti, pabadauti. Antra vertus, sakoma, kad bado dieta gydo, o perteklinis maisto, juolab vaistų vartojimas, tikrai žalingas.

Ar ne geriau investuoti į savo sveikatos išsaugojimą, užuot krovus miljardus farmacininkams ir politikams? Užsidirbti pragyvenimui rašant apie sveikatą vis dėlto taip pat daug geriau, nei lobti iš ligonių.