- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Jau nuo šiandien kauniečiai gali išdidžiai prisistatyti Europos kultūros sostinės gyventojais. Nuo 1985-ųjų, kai tuometė Graikijos kultūros ministrė Melina Merkuri pasiūlė Europos kultūros sostinių (EKS) idėją, ši keliaujanti gairelė ketvirtą kartą įsmeigiama Baltijos šalių žemėlapyje. 2009 m. ją pirmas perėmė Vilnius, 2011 m. – Talinas, 2014 m. – Ryga, o šį šeštadienį Kaunas įspūdinga atidarymo programa „Sukilimas“ pradeda Europos kultūros sostinės titulo metus.
Deja, likimas negaili iššūkių Lietuvai. Mūsų sostinės debiutas buvo vadintas neišlaikytu egzaminu, EKS kompromitavimu, netgi gimė terminas „Vilniaus spąstai“. Vilnius tapo Europos kultūros sostine, kai smogė pasaulio ekonomikos krizė. Projekto rengėjai patyrė didžiulį politinį spaudimą, finansavimas sumenko, daugybė planuotų projektų subliūško.
Ir Talinas, ir Ryga turėjo gerai išmokti ekonominių spąstų pamokas: žmonės, nerimavę dėl pragyvenimo, nedrįso svajoti apie kultūrinius poreikius. Europos kultūros sostinės titulas jiems padėjo išgyti nuo kultūrinės amnezijos. Kauno Europos kultūros sostinės ("Kaunas 2022") tituliniai metai startuoja per pandeminį įkarštį. Žmonės drąsiai ir ambicingai svajoja apie kultūros gurkšnį, tačiau koronaviruso žirklės vis dar čekši virš tų svajonių sparnų. Ir vėl tenka gydytis – nuo normalaus gyvenimo amnezijos.
Bet koks sukilimas prasmingas, jei jis tampa permainų varikliu. Europos kultūros sostinės titulas – visų pirma kūrybinis tramplinas į geresnį save.
Ironizuojama, kad iš Vilniaus Europos kultūros sostinės (VEKS) metų liko tik surūdijęs vamzdis – projekto metais iškilusi „Krantinės arka“, sukurta iš geležinių vamzdžių. Tačiau VEKS paliko ir Kultūros naktį, ir Gatvės muzikos dieną, ir Lietuvos kultūros sostinių tradiciją – tokį palikimą, kurio labiausiai laukiama iš EKS. Šiandien jau kalbame apie „Kaunas 2022“ palikimą: Laimės dienas, Istorijų, „Fluxus“ festivalius, į kumštį sutelktas bendruomenes. Netgi pakeistą sprendimų patvorėse volioto Centrinio pašto, išskirtinės reikšmės paveldo objekto, likimą – šiemet jis tarnaus kaip „Kaunas 2022“ renginių erdvė.
Ir labai norėtųsi palinkėti: nerungtyniaukime, ar „Kaunas 2022“ bus geriau už VEKS, TEKS, REKS, nesmūgiuokime renginių ir atlikėjų gausa. Bet koks sukilimas prasmingas, jei jis tampa permainų varikliu. Europos kultūros sostinės titulas – visų pirma kūrybinis tramplinas į geresnį save.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Didžiausio pavasario renginio...
-
„Žalgiris“ – „Lietkab...
-
Seimo nariai pasipuošė vyšy...
-
Atidengta atminimo lenta gydyt...
-
Ukrainiečių dovanos Kauno k...
-
Vandens sporto centro atidarym...
-
85-oji karo Ukrainoje diena...
-
„Granitas“ – „Dragūna...
-
LKL pusfinalis: Vilniaus „Ry...
-
Gaisras Šilainių dvylikaauk...
-
Mandžiūrijos kandidatasVokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei) atstovai nebuvo vieninteliai šiuolaikinių Kremliaus balalaikininkų ir Vovočkos (1952) dresuotų šuniukų protėviai, kuriems teisingumo instan...
-
Lyderis gali viską5Praėjus pustrečių metų nuo pasaulinės pandemijos pradžios, pačioje geriausioje planetos valstybėje, šįkart, cha, kalba ne apie Rusiją, bet apie Mažojo Kimo tėvoniją, prieš savaitę buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis. ...
-
Rykštė taršos bylose„Bandymų ir klaidų metodas“ – taip būtų galima apibūdinti Lietuvoje pastaruoju metu besiformuojančią teisinę praktiką aplinkos taršos bylose. Čia nelygioje kovoje prieš Europos Sąjungos teisinę praktiką ir toliau kr...
-
Rizikinga realybė ir reali rizika1Kariniuose reikaluose svarbiausia suvokti karines ir politines realijas. Jei to nepaisai, istorija tave anksčiau ar vėliau taip sudaužys, kad maža nepasirodys. Tai – ne kokio didžio karvedžio išmintis, bet žodžiai, nuskambėję Rusijos pro...
-
Iš patrankos – į žvirblius1Gegužės 2-ąją baigėsi pajamų deklaravimas. 88 tūkst. gyventojų iki šiol nedeklaravo, numojo ranka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paraginimus. O su ja nepajuokausi. Gresia baudos, delspinigiai ir t.t. ...
-
Gyvastis – iš sovietinės būdelės17Lietuva niekaip neišvėdina sovietinių atmatų tvaiko – kažkokia gyvoji zoologija nusibogino pas A.Lukašenką ir ėmė tą tablečių vartotoją sveikinti su okupacijos švente. ...
-
(Ne)rūpi „Eurovizija“3Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tau...
-
Ar dar gyvos protesto žiežirbos?7Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės tro&sc...
-
Molinės kojos3Gandai apie Kauno „Žalgirio“ mirtį buvo gerokai perdėti. Perfrazuojant Marko Twaino mintį, galima konstatuoti, kad kalbos apie Lietuvos krepšinio milžino molinėmis virtusias kojas neatitinka tikrovės. Tačiau, ar žalgiriečiai gali b...
-
Kam žadinti nemiegantį?5Nuo neatmenamų laikų interneto pelkynuose gyvuoja legendos, kad Vakarų žlugimą ir Kinijos žemių triumfą numatęs dar pats Napoleonas (1769–1821). Teigiama, kad Prancūzijos imperatorius kažkam kažkada prasitaręs, esą Kinija yra snaudžiantis ...
