Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje

Lietuvoje šie procentai buvo gerokai mažesni – atitinkamai 35 ir 9 proc. moterų. Kyla klausimas – ar mūsų šalyje seksualinis priekabiavimas nėra problema, ar žmonės tiesiog nesugeba atpažinti jo požymių?

Kaip atpažinti?

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įvardijama, kad seksualinis priekabiavimas yra "nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką".

Baimė, kad nepatikės, daugelį nukentėjusiųjų verčia nesikreipti ir tylėti.

Vienas iš esminių žodžių šiame apibrėžime yra "nepageidaujamas". Kartais gali būti sudėtinga įrodyti ir pažinti nepageidaujamą elgesį. Kai kurie mokslininkai siūlo patikrinti, ar asmuo, patiriantis nepageidaujamą elgesį, gali tokius santykius nutraukti. Jei jis jaučiasi laisvas tęsti arba nutraukti bendravimą – priekabiavimu tokio elgesio negalime vadinti. Tačiau jei jis jaučiasi neturįs pasirinkimo, tuomet tai jau laikoma seksualiniu priekabiavimu. Kitas būdas, žinoma, – įvertinti pačius elgesio padarinius ir kaip jie verčia asmenį jaustis.

Seksualinis priekabiavimas paprastai skirstomas į dvi kategorijas. Pirmoji – priešiška aplinka, kuriai priskiriamas priekabiavimas dėl lyties ir nepageidaujamas seksualinis dėmesys. Ši kategorija apima žeminančio arba priešiško požiūrio į kurią nors lytį išraiškas ir seksualinio pobūdžio prisilietimus, gestus, pozas, komentarus ar kitokią seksualinio pobūdžio elgseną, įskaitant ir darbo vietoje kabinamus plakatus arba kolegoms siunčiamas nuotraukas.

Antroji kategorija vadinama paslauga už paslaugą – ją apibrėžia atviras arba subtilus, tačiau aiškiai suprantamas grasinimas ar reikalavimas, kai priekabiautojas už seksualinius santykius siūlo geresnes sąlygas, tokias kaip paaukštinimas ar geresnis atlyginimas, arba blogesnių sąlygų išvengimą. Tarp galimų pavyzdžių – ir santykiai tarp dėstytojo ir studento, kai pastarajam už paslaugą žadamas geresnis pažymys. Šią kategoriją pažinti lengviau, kadangi ji remiasi netolygiu galios pasiskirstymu – sąlygas kelia asmuo, užimantis aukštesnes pareigas, turintis daugiau valdžios ar galios, ir siekiantis tuo pasinaudoti asmeniniais tikslais.

Kitas priekabiavimo rūšis pažinti sunkiau, nes jose galios aspekto nėra. Šios formos pasireiškia tarp vienodo statuso žmonių ir remiasi nukentėjusiojo savijauta: kitaip tariant, tai, kas vienam asmeniui atrodo kaip flirtas, kitam gali atrodyti kaip priekabiavimas.

Gali kilti klausimas – kaip atpažinti, kad elgesys nepageidaujamas, jeigu žmogus pats to nepasako? Jei abejojate, pabandykite savęs paklausti, kaip jaustumėtės, jei šis jūsų elgesys būtų paviešintas, sužinotų draugai ar šeima? Ar norėtumėte, kad taip elgtųsi su jūsų broliu, sese ar draugu? Ar savo elgesiu rodote pagarbą šiam žmogui?

Žala ir priekabiautojui

Visuomenėje apie priekabiavimą kartais kalbama, esą tai retas arba pernelyg išpūstas reiškinys, o nukentėjusios moterys arba meluoja, kad atsikeršytų, arba išprovokuoja priekabiavimą savo elgesiu. Visa tai yra mitai. Priekabiavimo paplitimą liudija ne vienas tyrimas. O melagingų kaltinimo atvejų iki šiol buvo tik apie 8 proc. Kita vertus, būtent baimė, kad nepatikės, daugelį nukentėjusiųjų verčia nesikreipti ir tylėti. Visuotiniai judėjimai, tokie kaip #Metoo, padeda kovoti su šiais mitais ir kelia visuomenės sąmoningumą.

Netrūksta ir daugiau klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, kad jei priekabiautojas neturėjo ketinimo priekabiauti, arba jei auka aiškiai nepasako ne, tuomet tai nėra priekabiavimas. Kaip rodo pateikti apibrėžimai, priekabiavimą nulemia tai, ar elgesys yra nepageidaujamas, ir kaip šis elgesys verčia jaustis nukentėjusįjį. Tam tikromis aplinkybėmis, ypač kai priekabiautojas turi didesnę valdžią ar užima aukštesnę hierarchinę poziciją, – pasakyti "ne" gali būti itin sunku.

Savaime suprantama, seksualinis priekabiavimas gali sukelti įvairių rimtų padarinių: nukentėjęs žmogus neretai kenčia nuo depresijos, nerimo, bejėgiškumo jausmo ar kitų emocinių problemų, ima mažiau pasitikėti savimi, darosi sunkiau palaikyti santykius, kamuoja nemiga, galvos ar kiti skausmai, galiausiai – kenčia ir produktyvumas darbe ar studijose.

Verta pabrėžti, kad priekabiavimas sukelia neigiamus padarinius ir pačiam priekabiautojui: po paviešinimo jis gali prarasti draugus, turėti problemų santykiuose, įvairių emocinių sutrikimų dėl juntamos kaltės ar gėdos, įskaitant net mintis apie savižudybę.

Ką galime padaryti?

Kovojant su seksualiniu priekabiavimu, svarbu mokytis jį atpažinti, užtikrinti tinkamą darbo ar studijų aplinką, skatinti palankų požiūrį į aukas. Kol kas nėra įrodymų, kad darbas su priekabiautojais yra efektyvus, tačiau vertėtų ugdyti jų socialinius įgūdžius, empatiją nukentėjusiesiems, padėti jiems keisti nuostatas.

Susidūrus su priekabiavimu, svarbu reaguoti iškart – pasakyti priekabiautojui, kad jo elgesys yra nepriimtinas. Priekabiavimo atvejus vertėtų fiksuoti, aprašyti, kreiptis į atsakingas institucijas ir ieškoti pagalbos. Jei pamatėte, kad kažkas kitas patyrė priekabiavimą, palaikykite nukentėjusįjį, padėkite jam. Išlikime sąmoningi ir savo pačių elgesio atžvilgiu – atkreipkime dėmesį, kaip į mūsų elgseną reaguoja kiti, užtikrinkime, kad nepažeidžiame organizacijos taisyklių ir etikos normų.