Savanorystę reikia švęsti

Daugėja norinčiųjų savanoriškai skirti savo laiką prisijungiant prie organizacijų, teikiančių pagalbą tiems, kuriems ji yra labai reikalinga, veiklų.

„Actio Catholica Patria“ savanorių mentorė Jaunimo savanoriškos tarnybos programoje, kurioje 14–29 metų jaunuoliai savanoriauja šešis mėnesius po 40 valandų per mėnesį pasirinktoje organizacijoje, Almeda Vaidelauskaitė sako, kad savanorystė tampa mūsų kultūros dalimi, tačiau ją vis dar lydi tam tikri stereotipai, kuriuos norisi sulaužyti.

Su A.Vaidelauskaite kalbamės apie tai, kodėl savanorystė yra ne tik svarbi, bet ir būtina, apie augantį jos populiarumą ir dovaną savanoriams, svarstantiems prie jų prisijungti, kurią rengia „A.C.Patria“ kartu su „Kaunas 2022“ ir Kauno miesto savivaldybe, švęsdama Savanorystės metus.

– Kaip Savanorystės metus švenčia organizacija „A.C.Patria“? Ar planuojate bendras veiklas su kitomis savanoriška veikla užsiimančiomis organizacijomis?

– Prieš daug metų grupelė tuomečio Kauno medicinos instituto studentų savanoriškai rūpinosi vienišais senyvo amžiaus žmonėmis – lankė juos namuose, vežė pietus, aprūpino juos kaip labdara gaunamais medikamentais, kol galiausiai oficialiai įregistravo jaunimo organizaciją „Actio Catholica Patria“, sėkmingai gyvuojančią jau 31 metus.

Todėl mums labai svarbu, kad Seimas 2022-uosius paskelbė Savanorystės metais ir mes tuo džiaugiamės. Šiuos ypatingus metus švenčiame prisidėdami prie kitų organizacijų renginių: pristatome savanorystę, vedame užsiėmimus šia tema įtraukdami tiek Lietuvos, tiek užsienio jaunuolius savanorius.

– Skelbiama, kad dėl karo Ukrainoje įvairią pagalbą teikiančių ir savanorius priimančių organizacijų veikloje nori dalyvauti daugiau žmonių, nei jų šiuo metu reikia.

– Savanorystės populiarumas tikrai auga. Viena jaunuolė, dalyvavusi Jaunimo savanoriškos tarnybos programoje, sakė, kad pradėti savanoriauti ją įkvėpė mama, atrandanti laiko savanoriškai veiklai. Tai  puikus pavyzdys, atspindintis, kad savanorystė tampa mūsų kultūros dalimi. „A.C.Patria“ savanorių centro darbuotojai lanko mokyklas, moksleiviams pristato nacionalines ir tarptautines savanoriškos veiklos programas, skleidžia žinią apie savanorystę kaip mokymosi priemonę.

– Ar „A.C.Patria“ taip pat prisideda prie pagalbos Ukrainai? Kokiomis veiklomis, priemonėmis?

– Organizuojame solidarumo su Ukraina renginius, prisidedame prie  tarptautinių savanorių iš Ukrainos rengiamų akcijų, suteikiame tam erdvę, padedame. „A.C.Patria“ darbuotojai, esant galimybei, savanoriauja „Carite“ pakuodami higienos priemonių paketus, skirtus Ukrainos žmonėms.

Norime sulaužyti savanorystės kaip vergystės stereotipą.

– „A.C.Patria“ birželio 16 d. kauniečius ir miesto svečius pakvies į koncertą „SAVI Kaune“. Jį organizuoja į grupė narių, kurie savanoriavo skirtingose organizacijose (nuo atvirų jaunimo centrų iki teatro). Šią komandą jūs koordinuojate. Kaip tokia įvairialypė komanda susibūrė? Ir kaip gimė idėja rengti koncertą?

– Su „A.C.Patria“ organizacijos nariais labai norėjome paminėti šiuos Savanorystės metus, todėl teikdami paraišką Kauno miesto savivaldybei sukome galvas, koks renginys labiausiai tokiai progai tiktų. Koncerto idėja gimė netikėtai. Nacionaliniame Kauno dramos teatre savanoriaujančių jaunuolių kuratorius Adas Pliopa papasakojo, kad viena savanorė turi grupę ir teatre savo kolegoms surengė koncertą. Pamaniau, kad koncertas tikrai būtų puiki dovana jaunuoliams, skiriantiems savo laiką savanoriškai veiklai. Ado padedama, susisiekiau su „Kaunas 2022“ vasaros scenos atstove Egle Aleksandravičiūte, kuri mielai sutiko padėti. Kadangi koncertas yra dovana savanoriams, o įteikiant dovanas norisi nudžiuginti žmones, atliepti jų poreikius, kas geriau pažįsta tuos jaunuolius nei jų bendraamžiai? Todėl prisijungti prie koncerto organizatorių komandos pakviečiau Titą Perskaudą, Elžbietą Šematulskytę, Guodą Patamsaitę, Justę Primagovaitę, Dominyką Gedminą ir Liepą Šimonytę. Jie su didžiule energija generuoja idėjas, ieško sprendimų, kontaktuoja su įvairiausiais žmonėmis, drąsiai skambina garsioms grupėms, ieško informacinių rėmėjų, kuria logotipus. Nepaisant to, kad nemažai laiko turi skirti mokslams: vienų laukia 10 klasės, o kitų – 12 klasės egzaminai, jie atsakingai atlieka savo darbus. Šiuo metu mums labai padeda kolegė – tarptautinių savanorių koordinatorė Deimantė Latvytė, jaučiame palaikymą ir iš „A.C.Patria“ vadovės Rūtos Padriezės ir kitų organizacijos narių.

– Kokie atlikėjai pasirodys šiame koncerte?

– Koncertuos jaunimo grupės „Gingerbread“ ir „Sacreblue“, garsi Lietuvos roko grupė „jautì“. Džiaugiamės, kad su grupėmis komunikacija vyksta sklandžiai ir labai nuoširdžiai. Mus maloniai nustebino grupės „jautì“ narių šiltas, paprastas bendravimas. Smagu, kad jie pasirodys koncerte ir džiugins jaunuolius. Didžiuojamės, kad galime prisidėti prie jaunimo grupių žinomumo. Be to, norime padėkoti jaunimo grupei „Appelons“, kuri buvo sutikusi prisidėti prie šio koncerto, bet, deja, dėl ribotų išteklių negalėjome jos įtraukti į renginio programą.

– „SAVI Kaune“ bus smagi, spalvinga šventė. Galbūt koncertas skleis ir tam tikrą žinutę, į kurią jo dalyviai turėtų atkreipti dėmesį?

– Koncerto programoje numatyta įdomių žmonių pranešimų savanorystės tema. Tikimės, kad jų istorijos įkvėps renginio dalyvius pamatyti savanorišką veiklą iš kito kampo. Norime sulaužyti savanorystės kaip vergystės stereotipą ir parodyti, kad savanorystę galima švęsti. Kviečiame kauniečius ir miesto svečius birželio 16 d. 19 val. ateiti į „SAVI Kaune“ koncertą „Kaunas 2022“ vasaros scenoje Rotušės aikštėje ir kartu džiaugsmingai paminėti Savanorystės metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Partinės zoologijos mutacijos
    Partinės zoologijos mutacijos

    Nors apklausos byloja, kad žmonės nenori naujų ministerijų, tačiau sotaus gyvenimo pilotams į tai nusispjauti. Anie valdantieji kalbėjo apie vieną ministerinę mutaciją, o šitie jau prabilo apie dvi. Steigs ne tik Regionų, bet dar ir Infrastru...

    2
  • Švęsti negalima laukti
    Švęsti negalima laukti

    Kaunas šiandien pirmasis šalyje įžiebia Kalėdų eglutę, jaukiai išpuoštą meduoliais. Pavymui – Radviliškis, Akmenė, Švenčionys ir t. t. Prasideda kalėdinis maratonas, ir maratonas čia – tinkamas ...

    2
  • Kur pakasė kamuolį?
    Kur pakasė kamuolį?

    Tai panašu į mamos elgesį su vaiku, kuriam labai prastai sekasi. Štai grįžta jis nusiminęs. „Kas yra, vaikeli?“ – „Pašalino iš mokyklos futbolo komandos.“ – „Nieko, vaikeli, tik nenusim...

    2
  • Putinai šnara: cvirk, cvirk
    Putinai šnara: cvirk, cvirk

    Levas Davidovičius Bronšteinas (1879–1940), žymiausias Trockių giminės atstovas, gimė 1879 m. lapkričio 7 d. (veikiausiai pagal Grigaliaus kalendorių) semito ūkininko Davido Leontjevičiaus (1847–1922) ir jo žmonos Anos Lvovnos (185...

    3
  • Kas mūsų laukia 2025-aisiais?
    Kas mūsų laukia 2025-aisiais?

    Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 m. Kas mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į ...

    1
  • Kriminalizuos laisvą žodį?
    Kriminalizuos laisvą žodį?

    Lietuvoje policija pradėjo patikrinimą dėl europarlamentaro D. Žalimo pasisakymų feisbuke apie naujai sudarytą valdančiąją koaliciją Seime. ...

    7
  • Ritualiniai protestai
    Ritualiniai protestai

    Sekmadienį Berlyne „gerieji rusai“ surengė keistą akciją. Forma ji priminė ritualinę ceremoniją: be būgnų, bet su užkalbėjimais, kuriuos daugsyk kartojant, matyt, galima išvaryti iš Kremliaus blogąsias dvasias. Laimei, min...

    2
  • Nuo karo dievo mūsų neišgelbės ir pats Donaldas – net ir to išties norėdamas
    Nuo karo dievo mūsų neišgelbės ir pats Donaldas – net ir to išties norėdamas

    Karas yra galingesnis net, baisu pasakyti, už Visagalį Griausmavaldį Donaldą, tad net jis nepajėgus to karo sustabdyti. Na, gal Donaldas galėtų jį tik pristabdyti ir tai tik tokiu atveju, jei to norėtų kitas asmuo. ...

  • Pirmyn į kultūrą, meną ir „porno“
    Pirmyn į kultūrą, meną ir „porno“

    Praėjusią savaitę Ukrainos Aukščiausioji Rada tvirtai žengė į tikrąją demokratiją – įteisino pornografiją. Nežinia, kiek įtakos tam turėjo Šiaurės Korėjos kariūnai, besiveržiantys į Rusiją vien dėl to, kad ten š...

    8
  • Su gimtadieniu, Salomėja
    Su gimtadieniu, Salomėja

    Lapkričio 17-ąją sukanka 120 metų, kai gimė Salomėja Nėris. Poetė, kurios teismas iki šiol nesibaigia. Kol sostinės burbulo teisuoliai linčiuoja, paprasti regionų žmonės mini jos jubiliejinę sukaktį: rengia literatūrines popietes, skaity...

    22
Daugiau straipsnių