Pinigų lietus

Vilnius parodė pavyzdį Kaunui ir Klaipėdai. Teigiamą ar neigiamą, turėtų spręsti šių miestų gyventojai, pildantys savo savivaldybių biudžetą. Vieniems 10 mln. eurų, išdalyti sporto reikmėms, visiškai normali suma, kitiems – kone nusikaltimas, prieš kur kas svarbesnes, bet dėmesio mažiau lepinamas sritis.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybės vadovai patvirtino 2022–2024 m. remiamų sporto projektų sąrašą. Devyniolikai projektų skirta apie 10,5 mln. eurų – suma, už kurią galima pastatyti ne vieną sostinėje trūkstamą vaikų darželį. Arba investuoti į eismo problemų sprendimus, vaduojant nuo miestą smaugiančių transporto spūsčių. Vis dėlto nutarta, kad Vilnius yra pajėgus kasmet skirti per 3 mln. eurų sporto projektams. Ir tai – neskaitant bręstančios finansinės naštos dėl vis dar puoselėjamos Nacionalinio stadiono statybų idėjos. Nors šis kosminis projektas (jei kada nors taps realybe) bus finansuojamas iš valstybės biudžeto, savivaldybė išlaidų taip pat neišvengs. O kol kas sostinės merija dosniai barsto viešuosius pinigėlius. Daugiausia jų teko "Ryto" krepšinio klubui ir "Žalgirio" futbolininkams. Pastarieji ką tik antrą sezoną iš eilės apgynė stipriausios Lietuvos futbolo ekipos vardą, o "Rytas" jau kone dešimtmetį yra tiesiog eilinė, jokių svarių titulų nelaiminti komanda. Ją vilniečiai kasmet trejus metus rems po 1,45 mln. eurų. Futbolo klubui teks po 1,05 mln. eurų. Metams suma gal ir neįspūdinga, bet per trejus susidaro atitinkamai 4,361 mln. "Rytui" ir 3,149 mln. "Žalgiriui".

Būtų labai įdomu pamatyti, ką, turėdamas garantuotus 4 mln. eurų kišenėje, nuveiktų, pavyzdžiui, Klaipėdos "Neptūnas".

Kauno "Žalgiriui" tokia parama būtų aiškiai per maža, nes Eurolygos kartelė neišvengiamai reikalauja kur kas didesnių indėlių. Tačiau būtų labai įdomu pamatyti, ką, turėdamas garantuotus 4 mln. eurų kišenėje, nuveiktų, pavyzdžiui, Klaipėdos "Neptūnas". Net neabejoju, kad LKL arenose atrodytų tikrai ne prasčiau už "Rytą", o tarptautiniame fronte, žinant tragiškus vilniečių rezultatus pastaruosius keletą sezonų, turbūt ir geriau.


Šiame straipsnyje: krepšinispinigai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kl

Kl portretas
Tas pat bus ir pas mus.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    4
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių