Paskutinė tranzito stotelė

Vakar kreipdamasis į savo valdinius Kazachstano prezidentas Kasimas-Žomartas Takajevas suteikė prielaidų manyti, kad gyvenimas jo šalyje grįžta į įprastą vagą.

Naujas premjeras paskirtas, KSSO taikdarių paprašyta išsinešdinti, interneto ir mobilusis ryšys vėl beveik veikia. Belieka didmiesčiuose sušluoti nusiaubtų vitrinų duženas, pristatytų naujų bankomatų ir turtingiausia Centrinės Azijos valstybė savąją istoriją galės rašyti toliau. Tik metraštininkai bus kiti.

Atsakymą į klausimą, kodėl buvo kilęs chaosas, aiškiausiai rasime ne K.-Ž.Takajevo pasisakymuose, bet jų paraštėse. Per savaitę, kuri sukrėtė Kazachstaną ir net šiek tiek pasaulį, įvyko galutinis valdžios tranzitas – procedūra, autokratinėse valstybėse atstojanti pas mus įprastus rinkimus į pagrindinį politinį postą. Tris dešimtmečius aktyviai, nuo 2019 m. pavasario pasyviai, per savąjį statytinį, šalies gyvenimą režisavęs Nursultanas Nazarbajevas buvo galutinai išlydėtas į užtarnautą poilsį. 20 tūkst. užsienio ekstremistų, kurių pasirodymu gatvės mūšius aiškino K.-Ž.Takajevo valdiniai, džihadistai iš Afganistano, kuriuos, matyt, naujamečio ilgadienių švenčių sukeltose vizijose regėjo kai kurie oficialūs Rusijos atstovai, tebuvo informacinės antys, kuriomis norėta pateisinti KSSO misiją.

Tokia versija skamba įtikinamiau nei Afganistano islamistų noras pasiautėti Almatoje.

Vietoj mistinių teroristų būta tikro gyventojų nepasitenkinimo degalų kainų šuoliu, kuris, ne be suinteresuotų jėgų paskatinimo, virto protestais prieš N.Nazarbajevą. Situacijos analogijų randama 1953-iųjų SSRS, kai panašiu būdu iš anksto suorganizuotą valdžios tranzitą nutraukė Nikita Chruščiovas. Nors ir laikytas politiniu runkeliu, jam užteko išminties suprasti, kad, nepasinaudojęs Stalino mirtimi, netruks atsidurti ant genseko įpėdiniu laikyto Lavrentijaus Berijos ešafoto.

Kazachų sukeltas degalų maištas – kaip netikėta galimybė galutinai perimti valdžią iš N.Nazarbajevo klano, kuriame – toli gražu ne vien gyvenimo saulėlydžiu besimėgaujantis patriarchas, bet ir valstybės struktūrose išsikerojęs jo giminaičių tinklas. Tokia versija skamba  įtikinamiau nei Afganistano islamistų noras pasiautėti Almatoje.

Rizikuodami sulaukti pastabų, kad visažinystė yra diletantų bruožas, apibendrindami galime manyti, kad Kazachstane prasideda nauja era. Nursultanas, matyt, atgaus savo senąjį vardą, vėl bus Astana. Gal ne tam, kad netrukus virstų Takajevstanu?



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rizikinga realybė ir reali rizika
    Rizikinga realybė ir reali rizika

    Kariniuose reikaluose svarbiausia suvokti karines ir politines realijas. Jei to nepaisai, istorija tave anksčiau ar vėliau taip sudaužys, kad maža nepasirodys. Tai – ne kokio didžio karvedžio išmintis, bet žodžiai, nuskambėję Rusijos pro...

    1
  • Iš patrankos – į žvirblius
    Iš patrankos – į žvirblius

    Gegužės 2-ąją baigėsi pajamų deklaravimas. 88 tūkst. gyventojų iki šiol nedeklaravo, numojo ranka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paraginimus. O su ja nepajuokausi. Gresia baudos, delspinigiai ir t.t. ...

    1
  • Gyvastis – iš sovietinės būdelės
    Gyvastis – iš sovietinės būdelės

    Lietuva niekaip neišvėdina sovietinių atmatų tvaiko – kažkokia gyvoji zoologija nusibogino pas A.Lukašenką ir ėmė tą tablečių vartotoją sveikinti su okupacijos švente. ...

    17
  • (Ne)rūpi „Eurovizija“
    (Ne)rūpi „Eurovizija“

    Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tau...

    3
  • Ar dar gyvos protesto žiežirbos?
    Ar dar gyvos protesto žiežirbos?

    Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės tro&sc...

    7
  • Molinės kojos
    Molinės kojos

    Gandai apie Kauno „Žalgirio“ mirtį buvo gerokai perdėti. Perfrazuojant Marko Twaino mintį, galima konstatuoti, kad kalbos apie Lietuvos krepšinio milžino molinėmis virtusias kojas neatitinka tikrovės. Tačiau, ar žalgiriečiai gali b...

    3
  • Kam žadinti nemiegantį?
    Kam žadinti nemiegantį?

    Nuo neatmenamų laikų interneto pelkynuose gyvuoja legendos, kad Vakarų žlugimą ir Kinijos žemių triumfą numatęs dar pats Napoleonas (1769–1821). Teigiama, kad Prancūzijos imperatorius kažkam kažkada prasitaręs, esą Kinija yra snaudžiantis ...

    5
  • Klasikui būtų pavydu
    Klasikui būtų pavydu

    Armagedonas, planuotas savaitės pradžioje kartu su paradu Raudonojoje aikštėje, neįvyko. Turbūt dar ne laikas. Nors tokių baimių kone visoje Europoje būta ir ne be pagrindo, nesgi Kremliaus svajonių jaunikis yra palinkęs į skaičių ir jam vi...

  • Tvaresni ir saugesni
    Tvaresni ir saugesni

    Tiesos žodžiai dažnai skamba pernelyg patetiškai, kad jais patikėtume. ...

    3
  • Pardavėjų ir pirkėjų besotystė
    Pardavėjų ir pirkėjų besotystė

    Godumas – ryškiausias XXI a. žmonijos bruožas. Nustelbęs meilę, atjautą. Net ir pavydą, atrodo, kurio visada per daug būta. Godumas parduodant. Kuo brangiau. Godumas perkant kuo daugiau. Visa kaltė verčiama vartotojiškumui. ...

    2
Daugiau straipsnių