- Rimvydas Valatka, LRT
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saulėtas, šiltas, netgi karštas gegužės mėnuo yra nuostabi gamtos dovana lietuje mirkstančiam lietuviui. Žmonės atitirpo, atsipalaidavo, ir tai, žinoma, būtų tikrai puiku, jei ne politinis momentas. Užplūdus šilumai, ir taip menkas tautos domėjimasis politika nukrito iki nulinės padalos.
Tai matydama Vyriausybė skuba pastatyti visuomenę prieš dar vieną pusiau naktinio mokesčių perversmo faktą. Lygiai prieš savaitę ministrų kabinetas mirtinoje tyloje patvirtino mokesčių ir pensijų reformas lydinčias įstatymų pataisas. Ką ten visuomenė – nė opozicija necyptelėjo.
Visam tam patvirtinti Seimui turėtų pakakti 25 dienų, netveria kailyje premjeras S. Skvernelis, nors su „reforma“ jis, regis, nėra supažindinęs net savos valstiečių frakcijos. Ką ten frakcijos – socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, paklaustas apie tai, iš kur rasis pinigų pensijoms, jei „Sodros“ mokesčiai bus sumažinti, atsako, kad to reikėtų klausti finansų ministro.
Beje, penkios iš tų 25 dienų, premjero duotų Seimui, jau praėjo. O karti žaibiškų mokesčių reformų patirtis primena, kad dauguma Seimo narių už naują mokesčių tvarką balsuoja įstatymų neskaitę. Taip buvo 2008-ųjų pabaigoje. Ne kitaip bus ir kaitinant aukštai pakilusiai birželio saulei.
Premjeras spirga taip, kad net su savais dėl reformų nesutaręs, ruošiasi jas prastumti opozicijos batalionais. Ekonomikos komitetui vadovaujantis socialdemodarbietis R. Sinkevičius premjerui antrina, kad nėra reikalo „užtempti“.
Ar neišlįs mūsų lepinimasis šiluma mums per gerklę po Naujųjų? Kai susidursime su naujais mokesčiais. Ką žada mokesčių reforma?
Vyriausybė žada pieno upes su riestainių krantais. Neapmokestinamos pajamos didėsiančios, socialinio draudimo įmokos mažėsiančios, netgi bus įvestos „Sodros“ lubos, sujungtos darbuotojo ir darbdavio įmokos „Sodrai“, o bazinės pensijos mokėjimas permestas į valstybės biudžetą.
O kas bus, jei pasibels nauja ekonominė krizė? Net jei krizė aplenks, ar tikrai visiems po „reformos“ bus geriau?
Bet ar gali taip būti, kad mokesčiai visiems sumažėja, o valdžia surenka mokesčių daugiau ir net pensijos padidėja? Ekonomikai augant – kodėl gi ne, įmanoma.
O kas bus, jei pasibels nauja ekonominė krizė? Net jei krizė aplenks, ar tikrai visiems po „reformos“ bus geriau?
Yra ir dar vienas klausimas: ar tai, ką siūlo Vyriausybė, nepanašu į kratinį, kurio ingredientai jokiai košei netinka, nes susideda iš ekonomikos augimo, gerų norų, per atsivėrusias čakras priimtų signalų iš kosmoso ir policininko prigimtinio noro nubausti tuos, kurie iki šiol dirbo sau?
Rimtesni ekonomistai būtent taip ir sako. Kokie „reformos“ spygliai gali daug kam išlįsti per gerklę?
Vyriausybė to nereklamuoja, bet „reformos“ tikslas yra ir panaikinti galimybę dirbti pagal verslo liudijimus ir individualią veiklą. Kitaip sakant, valdžia dešimtis tūkstančių žmonių didmenomis stumia į verslininkų nagus – dirbk pagal etatą ir priklausyk nuo darbdavio malonės! Tai reiškia, kad dešimčių tūkstančių žmonių pajamos po reformos smarkiai smuks.
Antra, reforma panaikins mokėjimus į privačius pensijų fondus, nes ką reiškia formulė 0+4+2, jei, tarkim, uždirbate 800 eurų į rankas? Tai, kad valdžia jums kilniaširdiškai leis 32 eurus iš savo kišenės pervesti į antros pakopos pensijų fondą. O kas tie „2“? Už tai, kad būsite susimokėjęs 574 eurus mokesčių, valdžia jums numes 18 eurų „subsidiją“.
Žodžiu, jokio sukčiavimo – tik rankų miklumas. Realiai į antrą pensijų pakopą mokėti neturėsite iš ko. Jūsų pensija galiausiai bus mažesnė, nei būtų pagal dabartinę tvarką.
Štai dėl ko skuba premjeras. Štai dėl ko šantažuoja Seimo saviškius ir net svetimuosius – arba priimate visą reformų paketą žaibu, arba galiu atsistatydinti.
Skubos darbą velnias gaudo. Štai prailgino Vyriausybė mokslo metus. Kas iš to išėjo?
Šnipštas išėjo. Iki prailginimo mokytojai ir tėvai dejavo, kad programos perkrautos – pamokų per daug, ir užduočių. Mokslo metus prailgino. Mokymosi programos liko tokios pat perkrautos ir jau baigtos. Dabar mokytojai suka galvas, kuo užimti per pamokas mokinius.
Dejonių tik padaugėjo. Valdžia norėjo kaip geriau – išėjo kaip visada. Ar ne tas pats laukia ir su Skvernelio mokesčių perversmu?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...